Kultūriniais maršrutais visus metus keliavę Kaišiadorys sustoti neketina

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais plūdo svečiai iš įvairių Lietuvos kampelių. Jie leidosi į įspūdingą kultūrinę kelionę, kurią surengė septynioliktoji Lietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys.

Organizatoriai patikina: renginių skaičiumi tai buvo rekordiniai metai, bet labiausiai džiugina ne kiekybė, o kokybė. 

„Siekėme sukurti pokytį kultūriniame gyvenime, parodyti, ką turime geriausio, kad kuo daugiau žmonių atrastų Kaišiadoris ir čia kuriančius menininkus. Nors suorganizuota per kelis šimtus reginių, festivalių koncertų, parodų ir kitų veiklų, visgi svarbiausia buvo jų kokybė, o ne kiekis. Kvietėme menininkus ir bendruomenes būti aktyviais – kūrėjai įvertino Lietuvos kultūros sotinės svarbą“, – sakė Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėja Ilona Grabijolienė.

Visa metų kultūrinė kelionė Kaišiadoryse driekėsi keturiais maršrutais: „Atminties sakmę“ sudarė istorijų ir literatūros kelionės, „Meno spalvos“ apėmė muzikines, vaizduojamojo meno, teatro ir kino keliones, „Etnoskonis“ vedė etnokultūros ir kulinarinio paveldo keliais, o „Pažinimo pėdos“ aprėpė kultūrinio turizmo, sporto ir piligrimines keliones.

Svarbiausia – tęstinumas

Anot I. Grabijolienės, norėjosi, kad ne tik šie, greitai prabėgę metai, kuriems buvo ilgai ruoštasi, būtų pilni kultūros, bet, kad tai, kas sukurta, turėtų ir išliekamąją vertę bei tęstinumą.

Tad nemažai renginių, užgimusių Kultūros sostinės metais, vyks ir ateityje, o kur dar išleisti leidiniai, miesto istoriją pristatantis animacinis filmas apie legendinį karį Chašaidarą ir jam atminti skirta skulptūra. Be to, šiemet pirmą kartą organizuotas ir skulptorių pleneras, kurio metu sukurtos 5 skulptūros puošia miestą.

Pasak Kaišiadorių kultūros centro direktorės Linos Brazionienės, surengtas skulptorių pleneras, sukurtas filmas ragina mąstyti ir apie miesto tapatybę, jo mažąją architektūrą, ką norima matyti ateityje ir kokia kryptimi judėti.

„Lietuvos kultūros sostinės metai tiek miestui, tiek bendruomenėms davė postūmį kurti toliau. Atsirado sinergija tarp kūrėjų, bendrystė tarp organizacijų ir tai tapo atspirties tašku tolesniems pokyčiams.

Per metus paaugome visomis prasmėmis. Kultūros centre surengta žymaus menininko Algio Griškevičiaus paroda įpareigojo atnaujinti ir parodų erdves, o tai akstinas pasikviesti daugiau profesionalaus meno kūrėjų ir būtent čia rengti parodas. Be to, kaišiadoriškiai pirmą kartą rengiamose šiuolaikinio meno dienose galėjo susipažinti ir su įvairesnėmis meno išraiškomis, tad norisi tęsti šią kultūrinę kelionę“, –  kalbėjo L. Brazionienė.

Dėmesys kultūrai išaugo ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldos mastu. Ir nors kultūros medis kitąmet iškeliauja į Druskininkus, kultūrai žadama ir  toliau skirti  ne mažesnį dėmesį.

„Įsivertinę šių metų patirtį orientuosimės į kokybiškus renginius. Žmonės jau klausia, ar kitą vasarą penktadieniais vėl skambės gyva muzika miesto parke. Tad išlaikysime tradicijas ir kursime naujas“, – ateities planais dalijosi L. Brazionienė.

Įvertino ir gyventojai

Kaišiadorių gyventojai šiuos metus taip pat įvertino teigiamai. „Istorinės atminties įamžinimo komisijos atliktos apklausos duomenimis, renginių dėka augo bendruomeniškumas, o miestas tapo tikrai gyvas“, – rezultatais dalinosi Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovė I. Grabijolienė.

Ji akcentavo, kad kultūra prisipildė ne tik patys Kaišiadorys, bet ir savivaldybės miesteliai. Daug dėmesio sulaukė Rumšiškėse ant vandens vykęs koncertas-performansas „Tėkmėje“, klasikinės ir džiazo muzikos vakarai Žiežmarių sinagogoje, pilietinės dainos festivalis „Didžioji kova" Palomenėje, ir, žinoma, neseniai Žasliuose vykęs Leopoldo Godovskio festivalis su žymiais pianistais.

aip įsimintiniausius pokyčius kaišiadoriškiai įvardino ne tik atsinaujinusias erdves, bet ir  kokybiškus renginius, mažosios architektūros atsiradimą viešosiose erdvėse. Paminėti ir rekordai. Vienas tokių – 293 atlikėjų gitaromis ir ukulėlėmis sugrotas Vytauto Kernagio kūrinys „Mūsų dienos kaip šventė“ Teofiliaus Matulionio aikštėje.

Kaišiadorių kultūros centro direktorė L. Brazionienė pasidžiaugė, kad šiemet išaugo ir  kultūrinis turizmas. „Vasarą Kaišiadoris iš naujo atrado ne tik patys miesto gyventojai, bet sulaukta daugiau lankytojų ir iš kitų rajonų. Be to, kadaise į kitus miestus išvykę gyventi kaišiadoriškiai sakė jaučiantys kultūrinį pagyvėjimą mieste, tad su malonumu grįžtantys į gimtinę“, – pasakojo L. Brazionienė.

Ji patikino: kultūrines keliones Kaišiadorys tęs ir kitais metais, tad kultūros gurmanai juos jau dabar turėtų įtraukti į savo maršrutus.