KTU profesoriaus Vokietijos archyve aptiktose nuotraukose – Lietuvos universiteto ištakas menantis pastatas prieš 100 metų

Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas daugelį skatina aktyviau domėtis Lietuvos istorija. Štai Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Artūras Keršys Leipcigo (Vokietija) miesto istorijos muziejaus skaitmeniniame archyve neseniai rado dar nepublikuotų Lietuvos universiteto ištakas menančio pastato nuotraukų. Profesorius sako, jog jį domėtis istorija labiausiai skatina noras perduoti vaikams tai, ką jiems patiems, gimusiems nepriklausomoje Lietuvoje, sudėtinga suvokti.

„Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, lietuviai labiau domisi šalies istorija ir matome, kiek įdomių neatrastų dalykų galima rasti Vokietijos archyvuose“, – pastebi KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Prof. A. Keršio rastose 1917 metų nuotraukose užfiksuotas A. Mickevičiaus g. Kaune esantis pastatas, kuriame šiuo metu įsikūręs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas. Pasak pastaruoju metu kaizerinę Lietuvos okupaciją nagrinėjančio profesoriaus, įvykius Lietuvoje 1915-1918 m. aprašančių veikalų yra nedaug ir publikuotais amžininkų liudijimais grindžiamas laikotarpio atvaizdas labai fragmentuotas. Todėl kiekviena atrasta detalė yra svarbi.

„Nežinomą ir Kultūros vertybių registre nepaminėtą pastato Kaune tarpsnį atskleidžiančios nuotraukos yra vienos iš nedaugelio, padarytų minimame laikmetyje. Vokietijai okupavus Lietuvą 1915 m. buvo išleistas įsakymas, draudžiantis fotografuoti, todėl tokių išteklių aptinkama labai mažai“, – aiškina A. Keršys.

– Esate Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto profesorius. Istorija yra jūsų hobis?, – paklausėme A. Keršio.

Manau, kad istorija domimės visi, tik galbūt dėl didėjančio gyvenimo tempo negalime skirti tam norimo laiko. Pastaruoju metu tai darau kiek aktyviau, didžiąja dalimi nagrinėdamas spausdintiniuose ir elektroniniuose šaltiniuose skelbiamus istorinių įvykių liudininkų atsiminimus.

Kiek giliau domėtis istorija pradėjau dar mokykloje – kaip ir visiems bendraamžiams, didžiulę įtaką tam turėjo Sąjūdžio veikla, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas ir 1991 m. sausio įvykiai. Lemtingų Lietuvai įvykių sūkuryje suvokėme, kad istorija nėra pasyviai stebima konstanta ir norint ją pažinti, svarbu nagrinėti įvykius nulemiančius procesus ir priežastis.

Stebėdamas savo vaikus, gimusius nepriklausomoje Lietuvoje ir augančius nevaržomai ideologine prasme, matau, kad supančią aplinką jie vertina savaime suprantama, tarsi kitaip net negali būti. Jų savimonės formavimas galimas tik per istorijos pažinimą, skiepijant ne pasyvaus stebėtojo, bet atsakingai ateitį kuriančios asmenybės vaidmenį.

Šiame kontekste, su pasididžiavimu ir dėkingumo jausmu pasitinkant vieną reikšmingiausių Lietuvos valstybės istorijos datų, džiugina skaitlingos ir originalios viešose erdvėse bei socialiniuose tinkluose pristatomos iniciatyvos ir projektai, atskleidžiantys praeities įvykių svarbą ir skatinantys susimąstyti apie dabarties sprendimus, mūsų elgseną ir indėlį kuriant brandžią valstybę.

– Kuo aktualios ir kokios naudingos informacijos mums atskleidžia jūsų aptiktos 1917 metų nuotraukos?

– Mano minėtame Kultūros vertybių registre pažymima, kad 1912 m. A. Mickevičiaus g. 37 pradėtuose statyti rūmuose 1914 m. įsikūrė Komercijos mokykla. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mokykla buvo perorganizuota į 3-iąją laikinąją ligoninę. 1919 m. pastatas atiteko Aukštiesiems kursams ir 1922 m. perimtas Lietuvos universiteto.

Prasidėjus karui, svarbesnės pramonės įmonės, valdžios įstaigos, vidurinės mokyklos pradėtos evakuoti į Rusijos gilumą. Kaip liudija įrašai tuometinių Komercijos mokyklos klausytojų biografijose, į Riazanę buvo evakuota ir Kauno Komercijos mokykla.

Vokietijos archyve aptiktos 1917 m. rugsėjo – spalio mėn. darytos nuotraukos byloja apie tarpsnyje iki Aukštųjų kursų šiame pastate veiklą vykdžiusią vokiečių karo mokyklą. Vokietijos elektroniniuose šaltiniuose skelbiamų mokykloje dėsčiusių karininkų, komandiruotų į Kauną vieno-dviejų mėnesių laikotarpiams, biografijų įrašai atskleidžia, kad tai buvo inžinerinės krypties karo mokykla, skirta parengti karybą (ginkluotė, logistika, taktika) ir aviaciją (1915 m. atidarytas didžiausias tuomet Baltijos šalyse veikęs Kauno aerodromas) išmanančius karininkus.

Žinios apie Kauno miesto istoriją papildančias nuotraukos, suteikiančias galimybę žvilgtelti į pastato vidų ir patalpas (pagrindinis įėjimas, valgykla, auditorija, skaitykla, karių/mokinių kambarys), tikėtina, yra aktualios kultūros paveldo specialistams.

Leipcigo miesto istorijos muziejaus („Stadtgeschichtliches Museum Leipzig“) nuotr.