„KTK racing“ komandos vadovas P. Bonkevičius: autosporte neegzistuoja sąvoka „talentas“

Povilas Bonkevičius - Kauno technikos kolegijos „KTK racing“ komandos vadovas. 2018 metais jis kartu su savo komanda inicijavo naują projektą - vairavimo akademiją moksleiviams, kurioje automobilių sportu besidomintiems jaunuoliams buvo diegiama teorinė ir praktinė informacija apie šį sportą. Taip pat sezono metu komanda apsilankė įvairiose varžybose, o kartu su Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) į automobilių sporto pasaulį paleido 10 pradedančiųjų sportininkų bei teisėjų.

- Vadovaujate Kauno technikos kolegijos autoklubui, kuris praėjusį sezoną pasitiko su nauja iniciatyva - vairavimo akademija moksleiviams. Papasakokite, koks šios akademijos pagrindinis tikslas?

- Pagrindinis akademijos tikslas - perteikti jaunajai kartai reikiamas žinias apie atsakingą vairavimą keliuose ir sportinėse trasose. Automobilių sportas Lietuvoje turi didelį susidomėjimą, tad natūralu, jog auga poreikis suvokti šio sporto specifiką. Džiaugiamės, kad akademijos veikloje dalyvauti norinčio jaunimo yra daug, tik kartais atrodo, kad ne visada gautas žinias jie panaudoja tikslingai. Dažnai pradininkai pradeda modifikuoti automobilius pamiršdami saugumo ir estetiškumo klausimą, automobilių sporte saugumas yra numeris 1, o gražūs ir estetiški automobiliai visada „važiuoja greičiau“. Taip pat nereikėtų pamiršti įgūdžių bei fizinio pasiruošimo. Yra pavyzdžių, kuomet labai greiti ir brangūs lenktyniniai automobiliai nekerta finišo linijos dėl techninių kliūčių ar įgūdžių stokos.

- Kokias technikas pasitelkiate siekdami perteikti aktualią informaciją susirinkusiems moksleiviams?

- Stengiamės informaciją perteikti nuo pačių pagrindų. Čia, kaip ir matematikoje, nemokėdami paprasčiausių formulių, veiksmų nesuskaičiuosime. Labai džiaugiamės turėdami galimybę bendradarbiauti su sportininkais bei garsiais autosporto treneriais, kurie paskaitų metu dalinasi savo sukaupta patirtimi. Pas mus svečiavosi Jonas Gelžinis, kuris pasakojo KTK akademijos dalyviams apie tai, koks tūrėtų būti lenktynininkas, LASF techninis ekspertas Egidijus Janavičius pabrėžė bazinius sportinio automobilio ir technikos paruošimo aspektus, Mantas ir Aistė Matukaičiai dalinosi marketingo pavyzdžiais automobilių sporte, Mindaugas Pocius dalinosi pasauline fizinio pasiruošimo praktika; taip pat išgirdome daug naudingos informacijos apie ralio perspektyvas iš ralio atstovo Justo Tamašausko.

Visada teorija pirmiausia, o po to dalyviai praktiškai įgytas žinias panaudoja kartingų varžybose, simuliatorių važiavimuose ar kitokiose lengvo formato teorinių žinių patikrinimuose, pavyzdžiui, orientacinėse varžybose. Ateityje sieksime į mokymosi procesą įnešti dar daugiau praktikos. Nenorime būti teoretikai, praktiškai viskas linksmiau, o ir geriau įsimenama.

- Kokius rezultatus pastebėjote pasibaigus pirmajam tokios iniciatyvos sezonui? Manote, kad tikslingai einate išsikeltų tikslų link, o galbūt pastebėjote kažkokias spragas, kurias kitą sezoną stengsitės ištaisyti?

- Iš tiesų, rezultatai nustebino ir mus pačius. Moksleiviai labai aktyviai reiškėsi ir dalyvavo akademijos veikloje - tai džiugina. Didelių spragų savo veikloje nepastebėjome, visuomet stengiamės būti lankstūs ir atsižvelgti į dalyvaujančių moksleivių norą, susidomėjimą tam, kad žinias perteiktumėme tikslingai. Nors pirmas blynas ir neprisvilo, tačiau stengsimės padirbėti dar stipriau su organizacine struktūra, taip užtikrinant, kad iniciatyvos eiga būtų sklandesnė.

- Šiek tiek pasikalbėjome apie moksleivius, o kokios iniciatyvos taikomos studentų tarpe?

- Kauno technikos kolegijoje turime sportinių automobilių paruošimo ir aptarnavimo modulį, tad studentai dalį paskaitų atlieka „Juta racing“ padalinyje, kur gauna teorines ir praktines paskaitas. Iniciatyviausius ir norinčius tobulėti autosporte mes priimame į savo komandą „KTK racing division“. Laisvu nuo studijų metu studentai prisideda prie komandinės veiklos, kurioje yra įvairios praktikos - nuo įrankių valymo dirbtuvėse iki automobilio aptarnavimo užsienio trasose. Labai svarbus faktorius automobilių sporte - bendras darbas bei komunikacija, tik prižiūrėti techniką neužtenka, reikia mokėti rasti tinkamus sprendimus komunikuojant, tad ir šias žinias stengiamės perteikti.

- Koks, jūsų nuomone, požiūris mūsų šalyje vyrauja į autosportą? Kodėl svarbu, kad mokslas ir autosportas sąveikautų?

- Manau, kad požiūris į automobilių sportą mūsų šalyje įvairiapusis. Galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais žmonių susidomėjimas šiuo sportu tikrai auga. Autosporte dažnai taikomi ne standartiniai sprendimai, kuriuos pritaikyti padeda mokslas bei įvairūs bandymai. Taikomi sprendimai neretai praverčia ir kasdieniniame automobilių naudojime.

Automobilių sportas ir mokslas yra puikus derinys, kuriame teoriškai įgautos žinios pritaikomos praktiškai, pavyzdžiui: atlikus tam tikrus pakeitimus pakaboje, automobilis trasoje elgsis kitaip, tas pats liečia ir kitus komponentus. Na, o praktika moksle - kritiškai svarbus faktorius. Turbūt visi atsimename skaičiavimus fizikos pamokose, kuomet skaičius gauname „idealiomis sąlygomis“, bet kaip yra iš tikrųjų?

Kaip, jūsų manymu, pasireiškia mokymosi įstaigose gautos informacijos ir verslo sąveika? Kaip gautos žinios yra pritaikomos realiai?

Mokymosi įstaigų ir verslo įmonių sąveika yra naudingas reiškinys. Verslas tenkina visuomenės poreikius, o mokslas ugdo visuomenę bei ruošia mus ateičiai. Tad šioje sąveikoje per mokslo ir verslo prizmę galime įsivaizduoti, ko reikia mūsų visuomenei - kokių specialistų ar informacijos. Natūralu, kad norime gauti tas žinias, kurias panaudosime praktikoje. Džiaugiuosi, kad pats mokydamasis kolegijoje turėjau puikias galimybes realiai pritaikyti įgytas žinias, dar labiau džiugina tai, kad ateities kartoms galimybių didėja. Taigi, dar viena verslo ir mokslo sąveikos teigiama pridėtinė vertė - praktikos galimybės.

- Kokį didžiausią mitą apie autosportą esate girdėjęs ir kaip galėtumėte jį paneigti?

- Turbūt dar būdamas vaikas esu girdėjęs, kad lenktynininkas arba sportinį automobilį trasoje vairuojantis žmogus turi būti talentas, vieni jį gimdami gauna, kiti - ne, tačiau taip tikrai nėra, manau, kad „talento“ sąvoka šiame sporte neegzistuoja. Dažniausiai, viskas pasiekiama įgytomis žiniomis, įdėtu darbu ir priimtomis nesėkmėmis. Atrodo, kad žmogus be rankų niekada negalėtų pilotuoti sportinio automobilio ar būti lenktynininku, tačiau tokių yra, ir pavyzdžio nereikia toli ieškoti, užtenka pažvelgti į lenkų šonaslydžio šakos atstovą Bartoszą Ostalowskį. Jeigu mes neįsivaizduojame, tai dar nereiškia, kad taip nėra įmanoma. Mums visiems įprasta girdėti, kad automobilių sportas reikalauja didelių finansų ir tai sąlyginai yra tiesa, tačiau yra įvairių automobilių sporto sričių, lygų, kuriose galima dalyvauti turint minimalius resursus.

- Šiais metais Kauno technikos kolegija ir Lietuvos automobilių sporto federacija glaudžiai bendradarbiavo. Papasakokite, kokius bendrus darbus šį sezoną įvykdėte?

- Dalį įvykdėme, tačiau nemaža dalis dar laukia. Džiaugiamės drauge galėdami šviesti automobilių sporto bendruomenę ir perteikti informaciją besidomintiems šiuo sportu. Kartu su LASF organizavome nemažą dalį paskaitų. Šiais metais į automobilių sporto pasaulį drauge išleidome virš 10 pradedančiųjų lenktynininkų bei automobilių sporto teisėjų. Pradžioje sezono kartu su federacija vykdėme ir socialinį renginį „Nemuno žiede“, kuris buvo skirtas pradedantiesiems bei besidomintiems šiuo sportu. Tai nuostabi praktinė galimybė, kuri manau bus tęstinė. Dar laukia organizuojamų varžybų serija - GSKL ir slalomo čempionatų etapai.

- Kokius artimiausius planus dalyvauti varžybose ar įvairiose iniciatyvose yra išsikėlęs KTK autoklubas?

- Artimiausi tikslai - sėkmingai užbaigti 2018 metų sezoną - C lygos ralio ir žiedines varžybas bei Lietuvos žiedinių lenktynių čempionato etapą Estijoje. Žinoma, kitas KTK akademijos sezonas. Kitų metų planuose turime numatę paruošti naują žiedinių lenktynių automobilį bei startuoti B lygos ralyje. Norime augti ir tobulėti automobilių sporte ir įgytas žinias perteikti studentams, moksleiviams bei automobilių sporto bendruomenei.

- Su kokiais didžiausiais iššūkiais, kaip autoklubo vadovas, susiduriate?

- Didžiausias iššūkis - rasti laiko sau ir būtinam poilsiui. Nelengva užduotis ir idėjų generavimas. Mūsų komanda minčių turi labai daug, tačiau reikia suprasti, kad visko nespėsim ir tinkamai susidėlioti prioritetus.

- Kas jūsų klubui yra varomoji jėga į priekį?

- Visada stengiamės judėti į priekį, kiekvienos varžybos pavirsta vis į didesnį iššūkį, o kiekvienas sėkmingai įveiktas iššūkis mus varo į priekį. Glaudus komandinis ryšys ir visuomenės palaikymas visada suteikia energijos bei teigiamų emocijų.

ELTA