KT: pagalbinio apvaisinimo ribojimai prieštarauja Konstitucijai

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad draudimas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims prieštarauja Konstitucijos nuostatoms.

„Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiek, kiek pagal jį teisę gauti paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai“, – ketvirtadienį skelbdamas sprendimą posėdžių salėje sakė KT pirmininkas Gintaras Goda.

Anot jo, šis KT sprendimas įsigalios tik po metų – 2026 metų balandžio 10 dieną.

Teisėjas: pagalbinio apvaisinimo ribojimai – diskriminuojantys

KT teisėjo Algio Norkūno teigimu, iki šiol galiojantys ribojimai, kai pagalbinio apvaisinimo procedūra gali pasinaudoti tik santuoką ar registruotą partnerystę sudarę asmenys, yra diskriminuojantys.

„Teismas pasakė, kad, pagal Konstituciją, jeigu asmuo turi sveikatos problemų, jam sveikatos paslauga turi būti užtikrinama. (...) Konstitucijos straipsnis dėl asmenų lygybės sako, kad negalima asmenų diskriminuoti dėl lyties, tautybės, socialinės padėties“, – po posėdžio žurnalistams vardijo A. Norkūnas.

„Tai yra medicininės sveikatos paslauga, kuri turi būti teikiama visiems asmenims, kuriems reikia medicininių paslaugų. Negali būti nustatytos su tuo nesusijusios sąlygos – kaip mūsų atveju, šeimyninė padėtis“, – aiškino jis.

Paklaustas, ar, po metų įsigaliojus ketvirtadienį priimtai KT išvadai, pagalbinio apvaisinimo paslauga galės pasinaudoti ir vienalytės poros, A. Norkūnas tikina – procedūra turės būti prieinama kiekvienai medicininių problemų turinčiai moteriai.

„Paslaugą gali gauti visi asmenys, kurie turi medicininių problemų – nevaisingumas, kitos sąlygos medicininės, medicininių kontraindikacijų nebuvimas“, – nurodė KT teisėjas.

Sveikatos ministrė: į KT išvadą bus reaguojama atitinkamai

Iki išvados paskelbimo kalbinta sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikino, kad naujoji Vyriausybė pagalbinį apvaisinimą siekia užtikrinti kiekvienai vaikų susilaukti siekiančiai moteriai, todėl į šį KT sprendimą jos vadovaujama ministerija reaguos atitinkamai.

„Ministerija atitinkamai reaguos priimdama poįstatyminius teisės aktus ir kitus reikalingus įsakymus, kad atsižvelgiant į KT sprendimą paslaugos nevaisingumo atveju būtų suteikiamos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams tvirtino M. Jakubauskienė.

Be to, paklausta, ar tokios paslaugos, jos nuomone, turėtų būti užtikrintos ir vienišoms moterims, ir vienalytėms poroms, ministrė tvirtino – laikomasi nuostatos, kad gydymą suteikti reikėtų kiekvienai to norinčiajai.

„Jeigu tai yra medicininė indikacija ir nevaisingumas, kaip klinikinė būklė, tai, be abejonės, paslaugos turėtų būti teikiamos nepriklausomai nuo to, koks yra socialinis statusas, pažiūros, religija, tikėjimas, odos spalva“,  – vardijo M. Jakubauskienė.

Dėl draudimo pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms praėjusių metų gegužę į KT kreipėsi tuometinė parlamentarė, „laisvietė“ Morgana Danielė ir grupė Seimo narių.

2023 metų gegužę Seimui pateiktos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti tokiomis paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, buvo atmestos.

Šiuo metu Lietuvoje Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad procedūra gali būti atliekama tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims. Tiesa, partnerystės sutarties Lietuvoje kol kas nėra.

Susituokusi pora, besikreipianti dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros, šiuo metu turi pateikti asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus, procedūros atlikimui įstatyme reikalaujamus medicinos dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir įstatymo nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.