Pristatytas Aleksandro Ostašenkovo forografijų albumas „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“

2022 m. kovo 9 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje įvyko šiauliečio Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodos atidarymas ir fotografijų albumo „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ pristatymas.

Garbius svečius ir susirinkusius pasveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

„Man labai malonu atverti šią parodą ir pasidžiaugti kartu su Jumis visais unikaliais menininko A.Ostašenkovo darbais. Kryžių kalnas, atsiradęs kaip nuoširdus tikėjimo ženklas,nepaisant kančių ir išmėginimų, tapo tikėjimo, stiprybės ir ištvermės ženklu mūsų Lietuvoje. Autoriaus darbuose daug šviesos ir susimąstymo apie žmogaus gyvenimo prasmę.jo egzistencinius dalykus. Džiugu, kad žymus fotografas parodą pristato pas mus“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. A. Bubnys.

„Šiandien gyvojo medžio šviesa plačiai skleidžia savo spindulius. Kryžių kalnas tapo tiltu, jungiančiu piligrimus su daugeliu pasaulio kraštų. Šis fotografijų albumas įtaigiai atskleidžia unikalaus paveldo istoriją. Atėjo laikas, kai nereikia aiškinti, kuo svarbus Lietuvai Kryžių kalnas. Tai vieta, teikianti stiprybės ir palaimos mūsų brangiai Tėvynei Lietuvai ir visam pasauliui“, – kalbėjo Jo Ekscelencija, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Kelias, kalnas, kryžiai - Lietuvoje yra unikali vieta, vienintelė tokia pasaulyje. Tai Kryžių kalnas. Kryžių miškas. Didelių ir mažų kryžių, kurie auga ant šios kalvos. Niekam nepasisekė jų išnaikinti. Vis atauga iš naujo. Šiandien jie yra ypač gausūs - taip apie Kryžių kalną yra pasakęs Šventasis Tėvas Jonas Paulius II, kuris 1993 m. rugsėjo 7 d. lankėsi Kryžių kalne.

Broliai pranciškonai Kryžių kalną ypač brangina. Juk Kristaus kryžiuje telpa jo visa geroji žinia. Kas lietuvių tautai yra Kryžių kalnas? Savo mintimis pristatant parodą mintimis pasidalino Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šventojo Kazimiero provincijos ministras brolis Evaldas Darulis. Jis sakė, kad Kryžių kalnas, esantis vienintelis Lietuvoje, netoli Šiaulių, yra žinomas visame pasaulyje. Tai šventa vieta, kurią aplanko ne tik pavieniai asmenys ir grupės iš Lietuvos, bet taip pat maldininkai ir piligrimai iš viso pasaulio. Galbūt jie ne visuomet pažįsta Lietuvą, tačiau neklysdami suranda Kryžių kalną – pasaulio katalikų paminklą.

Knygos „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ autorius, fotomenininkas A. Ostašenkovas sakė, kad jam šis darbas – tai vieta, kai susitinki su savimi ir vidinis kelias į savęs pažinimą.

„Šiandien, kai Ukrainoje vyksta karas ir žūsta nekalti žmonės, mes jau susitinkame kito pasaulio ir kintančių vertybių akivaizdoje. Bet šviesa visada nugali tamsą. Tikėkime tuo!“– viltingai kalbėjo fotomenininkas A. Ostašenkovas. Medžiagą šiam albumui jis rinko per 30 metų.

2022 m. Inovacijų ir kompetencijų ugdymo institutas išleido naują knygą – fotografijų albumą „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“. Knygoje – 240 unikalių fotomenininko A.Ostašenkovo fotografijų, kuriose įamžintas Kryžių kalnas, esantis Šiaulių rajone. Tai vienintelė unikali tokia vieta pasaulyje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) Tuskulėnų dvaro oficinos Konferencijų salėje parodą „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ bus galima aplankyti iki 2022.06.15 dienos.

Fotografijų albume „Kryžių kalnas. Kelias į šviesą“ – Kryžių miškas: nuo mažyčių savadarbių kryželių iki medžio meistrų sukurtų didingų kryžių, iš kurių sklinda tyli malda....

Apie autorių Aleksandrą Ostašenkovą

Aleksandras Ostašenkovas (g. 1951 m. Šiauliuose) – vienas iš savičiausių šiandienos Lietuvos fotografų.

A. Ostašenkovas savo kūrybinį kelią pradėjo kaip kino kūrėjas, 1968–1976 m. autorius sukūrė 6 vaidybinius ir 7 dokumentinius kino filmus. Ir nors kino srityje lydėjo sėkmė – vaidybinis filmas „Lapams krintant“ Respublikiniame kino filmų festivalyje Vilniuje 1975 m. buvo apdovanotas pagrindiniu prizu, o po metų – Baltijos respublikų kino festivalyje Kaune – žiūrovų simpatijų prizu.

Ostašenkovas dirbo fotokorespondentu Šiaulių miesto laikraščiuose „Raudonoji vėliava“ (1979–1988) ir „Šiaulių naujienos“ (1988–2003). Pirmoji jo sukurta kūrybinė fotografija spaudoje pasirodė 1972 m., o nuo 1973 m. dalyvauta ir fotografijų parodose, kurių autoriaus kūrybos biografijoje – beveik 300, iš jų per 100 – personalinių, surengtų Lietuvoje ir užsienyje, pelnyta per 70 respublikinių ir tarptautinių parodų apdovanojimų.

Nuo 1976 m. A. Ostašenkovas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, nuo 1982 m. – Lietuvos žurnalistų sąjungos, o nuo 1999 m. – Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys. 1999 m. autoriui suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas, 2005 m. – Lietuvos meno kūrėjo statusas. 2004 m. A. Ostašenkovas pelnė Šiaulių miesto „Metų fotografo“ premiją, 2008 ir 2014 m. apdovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno premija. 2009 m. už surengtas parodas Lietuvoje ir užsienyje, profesinį meistriškumą ir kūrybiškumą populiarinant Lietuvos fotografijos meno tradicijas fotografas apdovanotas Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“, už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui 2013 m. jam skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2018 m. įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2019 m. A. Ostašenkovas tapo Neringos savivaldybės mero premijos laureatu.

Autoriaus kūriniai saugomi Lietuvos fotomenininkų sąjungoje (Vilnius), Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Vilnius), Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (Vilnius), Fotografijos muziejuje (Šiauliai), Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilnius), Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) būstinėje Lozanoje (Šveicarija) ir privačiose kolekcijose.