Kristinos Darulienės tapybos darbų parodos atidarymas

Kovo 27 d. 17.30 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Galerijoje (III a.) vyks Kristinos Darulienės tapybos darbų parodos atidarymas. Paroda bus eksponuojama iki balandžio 17 d.

Šioje parodoje pamatysite kūrinius, kurie sukurti braidžiojant po natūralias pievas. Mane gamtoje žavi visa apimanti ritmika. Gamtos ritmų yra visur: vėjo šuoruose, žolynuose, medžių šakose ir kamienuose, vandens paviršiaus bangelėse... Jie dinamiški ir nuolatos kintantys. Žvelgdami į gėlyną pamatysime, kad jis nuolat kitoks, ne tik augmenijos prasme. Tas pats augalas gali būti palinkęs į vieną ar į kitą pusę, jis gali su kitu augalu sukurti tam tikrą dermę, verpetą, šokį, gali susilieti savo spalvomis arba išsiskirti sukurdamas tam tikrą optinį efektą. Tai mane labai domina... Tapydama gamtoje dažniausiai ilgai neieškau motyvų, nes tą patį motyvą, esantį šalia, galima nutapyti tūkstančiu kitų būdų keičiant kompoziciją, koloritą, tapybos manierą ir pasakyti skirtingus dalykus, akcentuoti kitus reiškinius. Viskas, ko mums reikia, yra čia pat po ranka – reikia tik neprarasti gebėjimo tą pajusti. O jausti subtilybes šiandienos žmogui ir jomis džiaugtis darosi prabanga... 

AUTORĖ APIE SAVE

Gimiau 1977 m. Šiauliuose. Dailės mokiausi Šiaulių meno mokykloje, vėliau – Šiaulių universiteto Menų fakultete. Esu dailės pedagogė. Vėliau   baigiau tapybos magistro studijas, kurių vadovu buvo Romanas Vilkauskas.  

Visur sutikau nuostabių mokytojų, kurie išmokė įvairiausių meno ir gyvenimo dalykų. Po studijų, auginant vaikus, laiko užtekdavo tik eksperimentams ir grupinėms parodoms, personalinių parodų tuomet nerengiau, tačiau palengva atradau savo tapybinį braižą... 

Šiuo metu gyvenu ir kuriu Ukmergės rajone, gražiame sename gatviniame Bartkuškių kaime, kuriame auga šimtamečiai medžiai, čiulba įvairiausi paukščiai, ganosi retai kur bematomi žirgai ir maži kumeliukai. Iš tos aplinkos ir semiuosi įkvėpimo... 

Vasaromis dalyvauju Lietuvos kūrybinėse dirbtuvėse, pleneruose. Jie vyksta nenusakomo grožio gamtoje! Esu dalyvavusi ir užsienyje, bet Lietuvos gamta labiausiai žavi, ji labai įvairi ir sava... 

„Nepaisant realybės ir menininkės kūrinių analogijos, realiste Kristiną galima pavadinti tik su nežymiomis išlygomis: jos paveikslų formos kartais esti suniveliuotos, subendrintos, o kai kur ypatingai suintensyvintos, paryškintos, matomos tarytum į jas būtų žvelgiama pro didinamąjį stiklą. Tai rodo unikalią tik Kristinai būdingą natūros interpretaciją. Istoriškai gausų ir ilgą laiką kone tradiciškiausiausiais Lietuvoje laikytų žanrų – peizažo ir natiurmorto – rezervuarą Kristina papildo nepakartojamais linearinį ir tapybinį pradą sujungiančiais poetiškais kūriniais. Nuo socialinių, politinių ir meninių perversmų kupinos kasdienybės į estetizuotą gamtos lauką žiūrovo žvilgsnį panardinantys menininkės paveikslai regisi esantys tarsi belaikiai, šiems pasaulio virsmams nepavaldūs pasauliai.“ (Menotyrininkė Dalia Karatajienė). 

„...menininkė turi atpažįstamą braižą, bet ir netapo „to paties paveikslo vis iš naujo“. Ji eksperimentuoja spalvinėmis dermėmis, abstrahuotumo ir konkretumo variacijomis, rakursais ir fragmentavimu. Ir išlieka atpažįstama.  

K. Darulienės potėpis „pasišiaušęs“ – jis aštrus, spygliuotas, ne plaukiantis ir vilnijantis. Žinoma, potėpių autorės paveiksluose atrasime įvairių, vis dėlto tas „firminis“ menininkės potėpis energingas, nenugludintas. Čia, be abejo, bus dar vienas menininkės paveikslų gyvybės šaltinių. Toks suvėlimas tampa ir puikia atsvara romantiškam turiniui – tai leidžia autorei nenusisaldinti tapant net pačius gražiausius ir fotogeniškiausius gėlių žiedus.“ (Menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė). 

Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama, o nuotraukos viešinamos bibliotekos informaciniuose kanaluose.