Kretingos mirtinas virusas neturėtų pasiekti

Iš Kinijos pasklidęs ir visą pasaulį sudrebinęs koronovirusas išplito į daugiau kaip 15 kitų žemynų šalių ir šienauja žmonių gyvybes.
Kokia galimybė, kad šių dienų maras artimiausiu metu pasiektų Lietuvą, pajūrio kraštą, nes gyvename šalia vartų į pasaulį – Klaipėdos jūrų ir Palangos oro uostų, pro kuriuos atvyksta ir išvyksta tūkstančiai žmonių?

Simptomai panašūs į gripo
Lietuvos nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) tikina, kad tiesioginės grėsmės mūsų šaliai nėra, tačiau jo sutikimui yra rimtai ruošiamasi.
Apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų galime ir patys, tik privalu laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių.
NVSC Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vedėjos Dalios Jociuvienės teigimu, koronavirusas 2019-nCoV yra naujos struktūros, kuri anksčiau žmonėms nebuvo nustatyta.
„Koronavirusai – tai didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairius susirgimus, pavyzdžiui, sunkų ūmų respiracinį sindromą ar peršalimo simptomus.
Koronavirusas glaudžiai susijęs su sunkų, ūmų respiracinį sindromą sukeliančiu virusu, o infekcija gali plisti nuo žmogaus žmogui“, – sakė D. Jociuvienė.
Koronavirusais užsikrečia ne tik žmonės, bet ir įvairūs gyvūnai. Pagrindinis šių virusų taikinys organizme yra epitelio ląstelės kvėpavimo takuose ir virškinimo trakte, todėl virusai plinta oro lašeliniu keliu ar per išmatas.
Klastingo viruso sukeltos infekcijos simptomai dažniausiai yra panašūs į gripą: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, pneumonijos požymiai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Ligos inkubacinis periodas yra 2–14 dienų, vidutiniškai – 7 dienos. Ketvirtadalis visų patvirtintų ligos atvejų yra sunkūs.
Didžiausią riziką užsikrėsti turi sveikatos priežiūros darbuotojai, jų šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su užkrėstais žmonėmis, sergantys kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, lėtinėmis ligomis bei silpną imunitetinę sistemą turintys asmenys.

Apsaugos asmens ir maisto higiena
Pasak D. Jociuvienės, norint išvengti naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos būtina vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač su tais, kurie keliavo 14 dienų laikotarpiu prieš pasireiškiant ligos simptomams: karščiavimui, kosuliui, dusuliui.
Taip pat privalu laikytis tinkamos rankų higienos – dažnai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, saugaus maisto ruošimo, ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius.
Būtina vengti sąlyčio su gyvūnais, jų išskyromis.
Čiaudint ar kosint rekomenduojama užsidengti burną ir nosį servetėle. Panaudotą servetėlę iš karto išmesti.
Keliautojams, planuojantiems lankytis Kinijoje ar šalyse, kuriose yra registruoti įvežtiniai ligos atvejai, rekomenduojama vengti lankytis turgavietėse, kuriose yra parduodama šviežia mėsa, žuvis ir kitos greitai gendančios prekės.
Keliaujantiems į Kiniją patariama prieš vartojant gyvūninės kilmės produktus įsitikinti, kad jie yra pakankamai termiškai apdoroti.
„Iš Kinijos grįžtantys ar grįžę asmenys, kuriems pasireiškė kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai, turi nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112, informuoti apie buvusias keliones, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.
Jeigu simptomai pasireiškia skrendant lėktuvu, privalu nedelsiant informuoti lėktuvo įgulą“, – akcentavo D. Jociuvienė.

Uostuose budi specialistai
Nors Europoje viruso paplitimo rizika yra žema, o tiesioginės grėsmės Lietuvai nėra, nuo praėjusio šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose – Vilniaus, Kauno ir Palangos – bei Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dirba visuomenės sveikatos specialistai. Jie konsultuoja iš Kinijos atvykusius asmenis, stebi situaciją.
VĮ „Lietuvos oro uostai“ atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas sakė, jog šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas konsultavimo svarbai ir keliautojų sąmoningumui didinti.
„Lietuvos oro uostai yra pasitvirtinę veiksmų planą itin užkrečiamų ligų įtarimo ir situacijos valdymo (karantino) atvejais.
Esame pasirengę taikyti visas būtinas technines ir organizacines priemones, kurios reikalingos. Nuolat bendraujame su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistais, kurie teikia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą ir rizikas“, – teigė T. Vasiliauskas.
Anot jo, į Palangos oro uostą praėjusiais metais buvo atvykę apie 600 keleivių iš Kinijos – vidutiniškai apie 50 per mėnesį.
Lietuvos situaciją lengvina tai, kad Kinijos su Lietuva nesieja tiesioginiai lėktuvų reisai, visi atvykstantys keliautojai jau būna įveikę kitų šalių kontrolės procedūras. Iš Kinijos į Europą tiesioginius skrydžius vykdo Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Visuomenės sveikatos specialistai budi ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), kuriai irgi suteiktos rekomendacijos galimiems viruso atvejams nustatyti ir valdyti.
VSAT duomenimis, pernai per Lietuvos sieną su Rusija ir Baltarusija bei oro ir jūrų uostus vyko 15 tūkstančių Kinijos piliečių. Šis skaičius auga: 2018 m. per Europos Sąjungos išorės Lietuvos sieną vyko 12 tūkst. 237 Kinijos piliečių, 2017 m. – 9802.
Daugiausiai kinų – 5884 – pernai vyko per Vilniaus oro uosto kontrolės punktą, per Medininkų kontrolės punktą Baltarusijos pasienyje – 3230, per Klaipėdos jūrų uostą – 2159, per Vilniaus geležinkelio stoties kontrolės punktą – 1563.

Kretingiškiai Kinijos nesirenka
Kaip informavo kelionių agentūros „Express Travel“ vadovė Laura Kindurienė, Kretingos rajono gyventojai į Kiniją keliauja itin retai ir per metus tokių pasitaiko vos vienas kitas.
„Kelionė į Kiniją yra brangi. Pavyzdžiui, 12 dienų pažintinės kelionės kaina yra nuo 2600 eurų, lėktuvo bilieto, priklausomai nuo skridimo datos, – nuo 600 eurų“, – teigė L.Kindurienė.
Kad bent vienas kretingiškis į Kiniją ruoštųsi išskristi artimiausiomis dienomis, tokių duomenų agentūra neturi.
Nėra žinoma ir tai, ar tarp šiuo metu Kinijoje esančių 300 lietuvių yra ir kretingiškių. Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija (URM), duomenys apie užsienyje esančių Lietuvos piliečių konkrečią gyvenimo vietą konsulinės pagalbos suteikimui yra nereikalingi, todėl jie nekaupiami ir nesisteminami.
Dėl sparčiai plintančio naujojo koronaviruso URM rekomenduoja į šią šalį laikinai nevykti. Juo labiau, kad Kinijos valdžiai pradėjus taikyti griežtas priemones apriboti viruso plitimą, gali kilti sunkumų išvykstant iš šalies.
Daugelyje Kinijos miestų sustabdytas viešasis transportas, sutrikęs tarpmiestinis susisiekimas, uždarytos geležinkelio stotys. Iš protrūkio epicentro Uhano miesto, kuriame gyvena 11 milijonų žmonių, sustabdytos visos kelionės.
Ministerija atkreipia keliautojų dėmesį, kad turintieji ligos požymių ar aukštesnę kūno temperatūrą gali būti sulaikomi Kinijos oro uostuose karantinui.

Koronavirusas 2019-nCoV pirmąkart buvo aptiktas Uhano mieste praėjusių metų pabaigoje. Manoma, kad pirminis viruso šaltinis buvo laukinių gyvūnų turgus.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. sausio 29 d. užregistruoti 6 tūkst. 072 laboratoriškai patvirtinti ligos atvejai, tarp jų – 132 mirties atvejai (visi – Kinijoje, iš jų 125 – Hubėjaus provincijoje).
Beveik 6 tūkstančiai patvirtintų ligos atvejų užregistruoti Kinijoje, 78 – už Kinijos ribų, iš jų 8 – Europoje: 4 – Prancūzijoje, 4 – Vokietijoje.
Pirmasis patvirtintas užsikrėtimo šia liga nuo kito žmogaus atvejis Europoje nustatytas Vokietijoje. Manoma, kad vyras užsikrėtė nuo bendradarbės Kinijos pilietės, su kuria dalyvavo viename susitikime Bavarijoje ir kuriai liga nustatyta grįžus į Kiniją.

http://www.svyturiolaikrastis.lt/