Kretinga: investicijos į vietos ligoninę neteko prasmės vykstant sveikatos reformai

Kretingos rajono ligoninei investavus į įrangą, tačiau negaunant apmokėjimo iš Valstybinės ligonių kasos už dalį teiiamų paslaugų, vietos savivaldybės Antanas Kalnius įsitikinęs, jog centrinės valdžios inicijuota sveikatos reforma pasmerkta žlugti.

„Galime konstatuoti faktą, kad šita reforma, kuri daroma ir brukama regionams, nenaudinga ir pasmerkta žlugimui“, – penktadienį Kretingos ligoninėje kalbėjo meras.

Anot jo, šiuo metu Kretingos regiono gyventojai šioje savivaldybėje gali gauti 70 proc. visų Lietuvoje teikiamų medicininių paslaugų, dėl kitų turi kreiptis į didmiesčius.

Įstaiga sako esanti pajėgi teikti daugiau, tačiau, pasak mero, Sveikatos apsaugos ministerija turi leisti tai daryti ir tinkamai už tai apmokėti.

Ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas sako, kad per pastaruosius dvejus metus, kuomet vadovauja ligoninei, į įstaigą buvo investuota apie pora milijonų eurų. Tarp pirkinių – kompiuterinis tomografas.

„Dėl kompiuterinės tomografijos paslaugų, mums sakoma, kad jūs nusipirkot, jūs ir turėkit. Jei norit, pasidėkit šalia sekretorės, ūkio dalyje kaip baldą – gydymui nereikia, nemokėsim, rajonui nereikalinga“, – žurnalistams sakė R. Sakalauskas.

Anot jo, negaunant iš valstybės apmokėjimo už šias paslaugas, už kompiuterinės tomografijos tyrimą, priklausomai nuo sudėtingumo, pacientai patys turi susimokėti nuo 87 iki 120 eurų. Norintys jį atlikti nemokamai siunčiami į Klaipėdą, kur eilėse turi laukti apie mėnesį.

Ligoninės vadovas sako nesuprantantis tokios sveikatos politikos, kai pacientas iš savo miestelio turi būti siunčiamas į didmiestį, nors paslaugą gali gauti čia pat ir nelaukdamas ilgose eilėse. 

Tomografui kone pusę milijono eurų skyrė Kretingos rajono savivaldybė.

„Buvo sakoma, kad turėsit kompiuterinį tomografą, galėsit chirurgines operacijas atlikti, reanimacijos skyrių turėti, dabar iškeliami kiti kriterijai, kurių nebegali įgyvendinti. Mums neleidžiama daryt tam tikro lygio chirurginių operacijų, tik paprasčiausias procedūras Kretingoje galima daryti, nors specialistų, įrangos mes turime“, – sakė rajono meras. 

„Leiskite mums dirbti“, – pridūrė jis.

Ligoninės vadovas teigia, kad įstaigai neleista atidaryti skausmo klinikos.

A. Kalnius sako, kad pagal SAM reformos gaires, Klaipėda turi būti pasirengusi priimti Kretingos, Plungės, Skuodo rajonų gyventojus, kurie, negaudami paslaugų savo regione, dar labiau padidins eiles uostamiesčio sveikatos įstaigose.

Pasak mero, vykdant reformą, turėtų būti įvertinta regioninė specifika – Kretingoje, skirtingai nei kituose mažesniuose miestuose, gyventojų skaičius auga.

Nori mažinti hospitalizaciją regionuose

Sveikatos priežiūros reformą Seimas patvirtino pernai, ją įgyvendinus žadama teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.

Kaip anksčiau skelbė SAM, savivaldybėse bus kuriami nauji dariniai – sveikatos centrai, kurie rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.

Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. 

Kretingos rajono ligoninės vadovas R. Sakalauskas teigia, kad realus reformos tikslas yra mažesniuose miestuose apsiriboti šeimos gydytojų paslaugų centrais.

„Nebedomina esančios savivaldoje gydymo įstaigos. Per pusę metų mes suteikėm daugiau paslaugų nei ligonių kasos gali apmokėt beveik už pusę milijono eurų. Operacijų turim tiek dienos chirurgijos, kiek Klaipėdos ligoninės, kodėl kaip vadovas turiu sakyt, kad turim atsisakyt? Moraliai negaliu taip padaryt“, – teigė R. Sakalauskas. 

Anot jo, tokie regioniniai sveikatos centrai, priešingai, padėtų išvengti eilių didmiesčiuose. R. Sakalausko teigimu, juos plėtoja Danija, Vokietija, Austrija. 

R. Sakalauskas kėlė klausimą, ar po dešimties metų, kuomet regionuose paslaugos liks itin ribotos, neteks jų vėl „kelti iš griuvėsių“ ir atstatyti.  

Vis siaurinant regionuose teikiamų paslaugų sąrašą ir galiausiai įgyvendinus reformą, pasak vadovo, ligoninėje nebebus neurologo, traumatologo, pulmonologo, gastroenterologo, anesteziologo ir kitų sričių medikų. Ligoninė neteks apie 3 mln. eurų pajamų. 

„Turim atsibusti, negalima taip dirbti kaip iki šiol – kažkam reikia, nereikia, kažkam duosiu, neduosiu“, – kalbėjo R. Sakalauskas.

„Pagrindinis argumentas, kad visoj Lietuvoje per daug lovų ir jas reikia sumažinti“, – antrino meras A. Kalnius. 

Kretingos ligoninei siūloma atsisakyti 36 lovų. Šie pacientai būtų nukreipiami į Klaipėdos gydymo įstaigas. 

Tiesa, ligoninės vadovas sveikino tam tikrus SAM žingsnius, kurie pagerino situaciją – tai siuntimų pas gydytojus galiojimo prailginimas, slaugytojų kompetencijų išplėtimas. 

Kretingos ligoninėje dirba apie 280 darbuotojų, iš jų 82 gydytojai.