Krepšininkas E. Mockevičius: nesinori nuvilti, kai yra suteikiama tiek galimybių

Gruodžio mėnesį Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda sulaukė rimtos paspirties po krepšiu. Nors iš pradžių buvo prognozuota, jog klubo naujokas Egidijus Mockevičius sostinės ekipai galės padėti tik kitais metais, tačiau vidurio puolėjas paneigė prognozes - pasirodė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) mače su „Šiauliais“, o netrukus sublizgėjo Europos taurės rungtynėse Prancūzijoje.

Lemiamame susitikime dėl antrosios C grupės vietos 25-erių žaidėjas surinko dvigubą dublį (13 taškų, 10 atk. kamuolių) ir buvo naudingiausias svečių ekipoje.

Tačiau E. Mockevičius neketina užmigti ant laurų ir stengsis dar labiau pagerinti savo žaidimą.

„Dabar žiūriu tik į labai artimą ateitį. Noriu galutinai viską susitvarkyti, sustiprėti ir sugrįžti į optimalų režimą. Noriu išnaudoti visą savo potencialą“, - oficialiai „Lietuvos ryto“ svetainei „bcvilnius.lt“ kalbėjo puolėjas.

- Koks jausmas po tokios ilgos pertraukos vėl sugrįžti į aikštę?

- Keista, visgi buvau priverstas padaryti ilgą pauzę. Dar reikia laiko, kad labiau įsivažiuočiau, priprasčiau prie greičių. Be krepšinio praleidau kokius 7-8 mėnesius, matosi, jog raumenys yra aptingę, man trūko kontakto, bet manau, jog viską pasiseks pagerinti.

- Ką pagalvojai, kai treneris prieš rungtynes su „Šiauliais“ liepė būti pasiruošusiam pasirodyti aikštėje?

- Tikrai nesitikėjau. Toks jausmas, lyg nuryčiau karčią tabletę - baimės nebuvo, gal kažkiek apėmė emocijos. Pirmosios aikštėje praleistos minutės metu į galvą šovė dvi mintys - daug žmonių ir jau pavargau. Kūną užvaldė emocijos, bandžiau, kiek įmanoma labiau padėti komandai.

- Jau mače prieš Limožą patekai į startinį penketuką. Ar tau turi didelės reikšmės, kaip pradedi susitikimą - būdamas aikštėje ar kildamas nuo atsarginių žaidėjų suolelio?

- Tiesiog toks buvo trenerio planas. Manau, kad tokio lygio komandoje tikrai nėra jokio skirtumo, kaip pradėti pasirodymą. Žinau, jog kituose klubuose rungtyniaujantiems krepšininkams gali atsirasti psichologinis nuopuolis, tačiau aš nekreipiu dėmesio. Jei treneris būtų pasirinkęs kitaip, galbūt ir mačas būtų pasukęs kita linkme. Džiaugiuosi, jog man buvo suteiktas šansas ir mums pasisekė laimėti.

- Kaip pavyksta pritapti trenerio Rimo Kurtinaičio taktinėse schemose ir suprasti jo norus?

- Aišku, visada gali būti geriau, tačiau tai - tik laiko klausimas. Kad ir kiek viską bandžiau išmokti būdamas šalia aikštės, tačiau ne viskas yra įmanoma. Žaidybinė praktika suteikia labai didelį įnašą, kaip tu jautiesi komandos viduje ir schemose. Po truputį jau apsiprantu.

- Ką manai apie būsimus varžovus antrajame Europos taurės etape?

- Kaip ir sakė treneris, mes nesirenkame varžovų. Einame į aikštę ir darome savo darbą, bandome laimėti. Nėra prasmės rinktis, nes „Top 16“ etape visos komandos būna stiprios.

- Galbūt ekipoje yra draugas, su kuriuo sutari labiausiai?

- Sutariu su visais. Puikiai bendraujame su amerikiečiais, išvykose viename kambaryje gyvenu su Benu Madgenu, su juo irgi palaikau šiltus santykius. Daugumą ekipos narių pažinojau jau anksčiau. Visa komanda gera ir draugiška. Galbūt padeda ir JAV praleistas laikas, nes neturiu kalbos barjero. Aišku, nesu ir drovus žmogus, galiu bendrauti su visais.

- Kodėl pasirinkai „Lietuvos ryto“ ekipos pasiūlymą? Į kokius pagrindinius dalykus kreipei dėmesį, kai sprendei, kuriame klube tęsi savo karjerą?

- Buvo sudarytos tokios sąlygos, kokių niekur kitur nebūčiau gavęs. Mane patikino, jog gydytojai, treneriai neskubins sugrįžti į aikštę ir lauks, kol būsiu pasiruošęs. Komanda sutiko laukti ir jei taip yra, vadinasi, yra pasitikėjimas ir tikėjimas tavimi. Nesinori nuvilti, kai yra suteikiama tiek galimybių.

- Teko matyti kartu į krepšį mėtant su klubo viceprezidentu Linu Kleiza. Koks buvo jo indėlis į tavo sprendimą?

- Su Linu jau buvau kalbėjęs praėjusią vasarą apie būsimą sprendimą. Pašnekėjome, jis paaiškino situaciją. L. Kleiza taip pat buvo patyręs panašią traumą, todėl gali pasidalinti vertingais patarimais.

- Kokie tavo ateities tikslai? Mūsų klube yra žaidę krepšininkai, kurie vėliau išvykdavo į NBA, o kokios tavo ambicijos?

- Dabar, tiesą pasakius, žiūriu tik į labai artimą ateitį. Noriu galutinai viską susitvarkyti, sustiprėti ir sugrįžti į optimalų režimą. Noriu išnaudoti visą savo potencialą.

- Ar jauti „Lietuvos ryto“ fanų palaikymą?

- Nereikia nei rašyti, nei bendrauti, kai pamatai penkių šimtų fanų armiją, žygiuojančią į Kauno areną. Viskas ir taip aišku. Turime tokius fanus, kurie važiuoja kartu su komanda į Prancūziją per Kalėdas. Palaikymas visada matosi ir jaučiasi per kiekvienas rungtynes.

- Ką Naujų metų proga palinkėtum klubo sirgaliams?

- Palaikykite ir būkite tokie, kokie esate. Ir, aišku, kuo daugiau pergalių!

ELTA