Kremlius įspėjo nesitikėti greito proveržio derybose dėl Ukrainos (papildyta)

Kremlius antradienį pareiškė, kad būtų klaida tikėtis greito proveržio derybose dėl Ukrainos.

Pirmadienį per antrąjį tiesioginių derybų su Kyjivu raundą vėl nepavyko pasiekti paliaubų.

Per diskusijas, kurios truko mažiau nei dvi valandas, šalys susitarė dėl plataus masto apsikeitimo karo belaisviais ir apsikeitė taikos gairėmis arba vadinamaisiais memorandumais.

Praėjus daugiau nei trejiems metams nuo Rusijos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių abiejose pusėse ir milijonai buvo priversti palikti savo namus Rytų Ukrainoje, abi pusės neatrodo priartėjusios prie taikos.

„Susitarimo klausimas yra itin sudėtingas ir apima daugybę niuansų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „būtų klaidinga tikėtis greitų sprendimų ir proveržio“.

Maskva pareikalavo, kad Ukraina išvestų savo karius iš keturių rytinių ir pietinių sričių, kurias Rusija teigia aneksavusi, kaip išankstinę sąlygą, kad būtų sustabdytas puolimas, kaip teigiama Rusijos valstybinės žiniasklaidos paskelbtame dokumente, kuris buvo perduotas ukrainiečiams. 

Kyjivas spaudžia Rusiją susitarti dėl visiškų ir besąlygiškų paliaubų. Tačiau Rusija pasiūlė dalines dviejų–trijų dienų paliaubas kai kuriose fronto zonose, po derybų sakė jos vyriausiasis derybininkas.

D. Peskovas taip pat atmetė idėją greitu metu surengti Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų prezidentų susitikimą.

„Artimiausiu metu tai mažai tikėtina“, – žurnalistams sakė D. Peskovas, paklaustas apie trišalio susitikimo galimybę.

Jis pridūrė, kad toks aukščiausiojo lygio susitikimas galėtų įvykti tik tada, kai Rusijos ir Ukrainos derybininkai pasieks „susitarimą“.

Baltieji rūmai pirmadienį pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra atviras šiai idėjai, kurią taip pat palaiko Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir jų kolega turkas Recepas Tayyipas Erdoganas. 

Taikosi į civilius 

V. Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją tyčia taikiusis į civilius per raketų ataką Sumuose, esančiuose už maždaug 30 km nuo Rusijos sienos. Per šį išpuolį žuvo trys žmonės. 

Rusijos kariai paspartino savo veiksmus, siekdami įkurti tai, ką V. Putinas vadina buferine zona Ukrainos Šiaurės rytinėje Sumų srityje. 

V. Zelenskis paskelbė gelbėjimo tarnybų vaizdo įrašą, kuriame matyti sunaikinti automobiliai ir ant kelio gulintis vienos aukos kūnas.

Jis pridūrė, kad šis išpuolis „pasako viską, ką reikia žinoti apie vadinamąjį Rusijos „norą“ užbaigti šį karą“, ragindamas Jungtines Valstijas ir Europą imtis ryžtingų veiksmų ir priversti Rusiją nutraukti ugnį.

„Kiekvieną dieną Rusija pateikia naujų priežasčių griežtinti sankcijas ir labiau remti mūsų gynybą“, – sakė jis.

Per raketų ataką Šiaurės rytinėje Charkivo srityje taip pat žuvo trys žmonės. 

Tuo metu Rusijos kariuomenė paskelbė užėmusi Andrijivką Sumų srityje. Šis kaimas yra už maždaug 5 km nuo Rusijos sienos.

V. Zelenskis praeitą savaitę teigė, kad Rusija sutelkė daugiau kaip 50 tūkst. karių puolimui regione. 

Tuo metu Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad po Krymo tiltu, jungiančiu okupuotą pusiasalį su Rusija, susprogdino bombą.

Kol kas tikslesnė informacija apie padarytos žalos mastą nėra žinoma. Antradienio popietę 19 km ilgio Krymo tiltas veikė, regis, normaliai. 

Anksčiau antradienį aukšto rango Ukrainos pareigūnų delegacija atvyko į Vašingtoną, kur su JAV kolegomis aptars gynybos ir ekonomikos klausimus, įskaitant naujų sankcijų galimybę, pranešė V. Zelenskio biuras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris sausį sugrįžęs į Baltuosius rūmus pažadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje, ne kartą reiškė pyktį tiek Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tiek V. Zelenskiui.

Tačiau jis susilaiko nuo naujų ekonominių sankcijų Maskvai.