Kremlius: dėl JAV raketų dislokavimo Europos sostinės galėtų tapti rusų taikiniais (PAPILDYTA)

Kremlius šeštadienį įspėjo, kad dėl JAV raketų dislokavimo Vokietijoje Europos sostinės galėtų tapti taikiniais rusų raketoms.

Tai būtų Šaltojo karo stiliaus konfrontacija.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kalbėjo apie „paradoksalią situaciją“, kai „Europa yra taikinys mūsų raketoms, [o] mūsų šalis yra taikinys JAV raketoms Europoje“.

„Turime pakankamai potencialo sulaikyti šias raketas, bet potencialios aukos yra šių šalių sostinės“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas Rusijos valstybinei televizijai „Rossija-1“ D. Peskovas taip pat užsiminė, kad tokia konfrontacija galėtų pakirsti Europą kaip vieną darinį, panašiai kaip Šaltojo karo pabaiga buvo susijusi su Sovietų Sąjungos subyrėjimu.

„Ir Europa braška per siūles. Europa išgyvena ne pačius geriausius laikus. Todėl įvairiomis konfigūracijomis istorijos pasikartojimas neišvengiamas“, – sakė jis, laidos vedėjui Pavelui Zarubinui atkreipus dėmesį, kad Šaltasis karas baigėsi Sovietų Sąjungos subyrėjimu.

Baltieji rūmai trečiadienį per NATO viršūnių susitikimą paskelbė, kad nuo 2026 metų Vokietijoje periodiškai dislokuos tolimojo nuotolio ginklų, įskaitant sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.

Tai „pademonstruos Jungtinių Valstijų įsipareigojimą NATO ir jo indėlį į Europos integruotą atgrasinimą“, nurodė Baltieji rūmai.

Kremlius kritikavo šį sprendimą ir apkaltino Vašingtoną žengiant žingsnį naujo Šaltojo karo link, taip pat tiesioginiu dalyvavimu konflikte Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad gynybos ministras Andrejus Belousovas telefonu kalbėjosi su kolega JAV Lloydu Austinu (Loidu Ostinu) ir aptarė „galimos eskalacijos“ rizikos mažinimą.

Vokiečių kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį pasveikino Jungtinių Valstijų sprendimą periodiškai dislokuoti Vokietijoje ilgo nuotolio raketas, nepaisydamas kai kurių socialdemokratų, savo bendrapartiečių, kritikos.

JAV sparnuotosios raketos Vokietijoje bus dislokuojamos po 20 metų pertraukos.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, jog planuoja atsakomąsias priemones, kad suvaldytų „labai rimtą grėsmę“ iš NATO.

„Tai yra atgrasymo priemonė ir taikos užtikrinimas, ir tai yra būtinas ir svarbus sprendimas tinkamu laiku“, – sakė O. Scholzas žurnalistams NATO viršūnių susitikime Vašingtone.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) transliuotojui „Deutschlandfunk“ sakė, kad taip užlopoma labai rimta šalies pajėgumų spraga.

Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą, NATO šalys stiprina savo gynybą Europoje.