Kražiuose atidaryta menininko Sascha Patzig paroda

Spalio 30 d. Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro galerijoje atidaryta projekto „Kražių kolegijos rezidencija“ rezidento Saša Patzig (Sascha Patzig) darbų paroda „Visos vazos Pflanzenmensch“ (liet. „Visos vazos organiškos“). Rezidentas Kražiuose gyveno ir kūrė mėnesį laiko. Spalio 26 d. menininkas surengė atviros studijos dieną, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse su Kražių Ž. Liauksmino gimnazijos mokiniais. Baigiamosios parodos metu menininkas pristatė rezidencijos metu sukurtus darbus, paaiškino tapytų vazų motyvą ir sąsajas su žmogumi bei Kražiais.

Saša, trumpai papasakok apie save?

Gimiau 1979 metais, Vokietijoje. Kuriu ir gyvenu Leipcige, ten turiu studiją. Esu sėslus žmogus, lėtas, tad kiekvienas projektas, kai reikia palikti namus, man tikras iššūkis, tačiau menas yra didžiausias pomėgis, o dėl pomėgių kartais verta aukotis.

Kūryboje tik tapai, o gal dar užsiimi kokiomis kitomis meninėmis formomis?

Ne, ne tik tapau. Šiuo metu esu susidomėjęs moliu, tad gaminu dirbinius ir iš molio. Žinoma, tapyba mane lydi visą gyvenimą. Nuo 2011 metų esu surengęs šešias asmenines bei aštuonioliką grupinių parodų.

Šios rezidencijos metu nutapei seriją paveikslų ir visuose juose atsispindi tautodailės elementai ir vazų motyvai. Kodėl vazos? Kas bendro su vazomis ir Kražiais?

Kai atvykau čia, pirmomis dienomis buvo labai sunku adaptuotis, jaučiausi liūdnas, nors kultūros centro kolektyvas nuo pat atvykimo įtraukė mane į veiklas, priėmė kaip tikrą šeimos narį. Gal tik trečią dieną pradėjau tyrinėti aplinką, vaikštinėti ir kultūros centre pastebėjau daug skirtingų elementų. Mane sužavėjo molinės vazos, vaizduojami elementai ir keista Kražių aura. Taip gimė idėja, kad mes, žmonės, kaip vazos. Tokie organiški, kylantys iš žemės, bet tuo pačiu ir tokie trapūs. Mes visi žemės vaikai, bent tokiu pasijutau atvykęs į Kražius.

Tai galima teigti, kad gyvenimas Kražiuose paskatino jus atsigręžti į savęs paieškas?

Ir taip, ir ne. Laisvu laiku domiuosi istorija ir filosofija, skaitau daug skirtingo žanro knygų. Stengiuosi suprasti iš kur kilo ir atsirado žmogus, kaip žmonės evoliucionavo ir tapo tuo, kuo esame šiandien. Taip pat domiuosi kitomis kultūromis ir jų gyvenimo realijomis, tyrinėju kultūrų panašumus ir skirtumus. Viešnagė Kražiuose buvo tarsi savo atspindžio veidrodyje tyrinėjimas, nes būdamas vienas turėjau marias laiko savęs pažinimui ir kūrybai.

Ar be meno ir skaitymo turi kitų pomėgių?

Turiu. Esu dviračių entuziastas. Leidžiuosi į kelias dienas trunkančius žygius dviračiais, nakvoju gamtoje. Man gamta turi kažką gydančio. Neseniai išmokau vertinti augalus ir sodininkystę. Namuose turiu daug įvairių augalų, man patinka jais rūpintis ir stebėti, kaip jie vystosi.

Kokius prisiminimus ir emocijas išsiveši iš Kražių?

Tik pačius geriausius. Man labai patiko laikas Kražiuose ir iš tiesų gaila, kad jau išvykstu. Norėčiau čia pabūti dar savaitę, dvi ar net tris. Dar norėčiau laiko ne tik kūrybai, bet ir sau. Tikriausiai labiausiai nustebino, kad čia gyvenantys žmonės labai draugiški, o visas kultūros centro kolektyvas labai rūpestingas ir paslaugus. Išvykdamas jausiuosi taip, tarsi atsisveikinčiau su šeima ir tai labai liūdina. Tikiuosi, kad dar teks su jais susitikti ateityje.

Kad jau užsiminėt apie ateitį, kokie ateities planai? Gal jau suplanuoti nauji projektai, parodos?

Pirmiausia, tai reikia grįžti namo. Kaip ir minėjau, sunkiai susitaikau su pasikeitimais, tad šiemet tikriausiai neturėsiu jokių naujų projektų ar parodų, tačiau kitais metais planuoju atvykti į Vilnių ir su kolegomis dalyvauti naujame projekte, bet apie viską – vėliau.

Tariame ačiū rezidentui, menininkui Sašai ir maloniai kviečiame visus apsilankyti jo darbų parodoje, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro galerijoje, iki š. m. lapkričio 30 d.