Kultūra | 9 MIN.

Kražių kolegija: Dievo garbei ir žmonių gerovei

Jurgita Kastėnė
2019 m. kovo 17 d. 18:30
ii5zrh1547.jpg

Prieš keturis šimtmečius (1616 m.) Kražių miestelyje ėmė veikti jėzuitų kolegija. Ji gyvavo daugiau nei pusantro šimto metų – iki 1773 m., kai popiežius sustabdė Jėzaus draugijos veiklą. Tiesa, prie kolegijos veikusi mokykla tęsė savo veiklą kaip valstybinė iki 1844 m., o iki 1797 m. jai tebevadovavo buvę Jėzaus draugijos nariai. XVII–XVIII a. tai buvo svarbiausias visoje Žemaitijoje švietimo židinys. Etninės Lietuvos žemėse daugeliu požiūrių – pagal veikimo trukmę, materialinį aprūpinimą, mokinių ir jėzuitų skaičių – Kražių buvo antroji, po Vilniaus, jėzuitų kolegija, lenkusi atitinkamas Kauno ir Pašiaušės įstaigas.

Pirmieji jėzuitai Žemaitijoje (1576–1608)

1569 m. Vilniuje įsikūrusius jėzuitus į Žemaitiją labai troško pasikviesti šio krašto vyskupu tapęs kunigaikštis Merkelis Giedraitis – draugijos bičiulis ir geradarys, pats „paragavęs“ Vilniaus jėzuitų duodamų dvasinių pratybų. 1576 m., išvykdamas į savo vyskupiją, Giedraitis drauge pasiėmė tėvą jėzuitą Mikalojų Sendkovskį iš Vilniaus kolegijos. Jis apie metus praleido šiame krašte, lydėdamas parapines bažnyčias lankantį vyskupą, tačiau po to buvo atšauktas į Vilnių: vyresnieji manė esant netinkama misijoje užtrukti taip ilgai – negana to, dar ir be jokio palydovo.

Neabejotinai Giedraičio prašymu nuo 1583 m. po kelis jėzuitus iš Vilniaus ir Rygos kolegijų ėmė nereguliariai (kas keletą metų, kasmet arba net kelis kartus per metus) lankyti Žemaitiją. Per atostogas jie keliaudavo po atkampius kaimus ir įvairiose vietovėse rengdavo misijas. Jų metu (tai trukdavo apie savaitę ar bent kelias dienas) su krikščionių tikėjimu menkai susipažinusiems valstiečiams aiškindavo tikėjimo pagrindus (mokydavo katekizmo), ragindavo priimti sakramentus (klausydavo išpažinčių, teikdavo Komuniją) ir naikindavo dar gausius pagonybės reliktus.

Reti ir trumpalaikiai jėzuitų apsilankymai Žemaitijoje vyskupo Giedraičio netenkino, todėl jis ne kartą kreipėsi į Jėzaus draugijos vyresniuosius (ir į patį generolą Klaudijų Akvavivą Romoje), prašydamas, kad jėzuitai nuolatos įsikurtų jo vyskupijoje. Veikiausiai jis norėjo, kad jėzuitai intensyviau užsiimtų misijine veikla Žemaitijoje, imtųsi jaunimo ugdymo, atidarydami mokyklą, ir vadovautų vyskupijos seminarijai, kuri 1581 m. buvo atidaryta Vilniuje. Deja, nuolatinio jėzuitų įsikūrimo Žemaitijoje teko laukti daugiau nei tris dešimtmečius. Priežasčių būta įvairių. Pirma, jėzuitams nuolatos trūko žmonių, nes ir karalius, ir įtakingi didikai kvietė juos šen ir ten, įvairiose vietovėse steigdami naujas kolegijas. Antra, Žemaitijos vyskupas nebuvo toks turtingas, kad galėtų aprūpinti išlaikymu visą jėzuitų kolegiją.

Vis dėlto jėzuitams nederėjo taip ilgai ignoruoti palankaus draugijos geradario lūkesčių, o ir patiems rūpėjo įkelti koją į dar „neįsisavintą“ Lietuvos regioną. Todėl, net ir nesant stabilaus materialinio pagrindo, pirmasis 1608 m. įkurtos Lietuvos jėzuitų provincijos provincijolas Paulius Bokša dar tais pačiais metais į Žemaitiją pasiuntė nuolatinai darbuotis du tėvus – Motiejų Galminą ir Merkelį Daugėlą. Vyskupas nusiuntė juos pas Kražių kleboną Merkelį Geišą, o šis apgyvendino savo klebonijoje ir pasirūpino išlaikymu. Tai buvo priešmirtinė vyskupo Giedraičio paguoda. 1609 m. testamentu jis išreiškė norą, kad jėzuitai įsikurtų Varniuose, ir Žemaitijoje reziduojantiems draugijos nariams užrašė turtingą savo biblioteką – būsimosios Kražių kolegijos knygų rinkinio branduolį.

Kražių kolegijos ištakos: fundatoriaus ir nuolatinės vietos (1608–1614)

Kražiuose laikinai įsikūrusioje misijoje (iš pradžių ji oficialiai ir buvo vadinama „Žemaitijos misija“) darbavosi jau 4 jėzuitai. Iš pradžių jie glaudėsi Kražių klebono valdoje, o vėliau Žemaitijos kanauninkas ir Kražių altarista Mikalojus Daukša užleido jiems savo buveinę. Po vyskupo Giedraičio mirties jėzuitus globojo jo įpėdinis Mikalojus Pacas; jis taip pat dovanojo jėzuitams labai turtingą asmeninį knygų rinkinį. Vis dėlto, jėzuitams apsisprendus nuolatinai įsikurti Žemaitijoje ir pradėjus galvoti apie įprastinių namų su mokykla (kolegijos) įkūrimą, to buvo maža. Reikėjo rasti labiau pasiturintį fundatorių, o tuo pačiu turėjo būti išspręstas ir nuolatinės buveinės vietos klausimas.

Štai čia Apvaizda ir dovanojo taip laukiamą kolegijos fundatorių… 1613 m. mirus šešiolikamečiam Lietuvos didžiojo etmono ir Žemaitijos seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus sūnui Jeronimui, velionio motina Sofija Mieleckytė-Chodkevičienė įkalbėjo vyrą „ieškoti nemirtingo savo turtų paveldėtojo“, tad garsusis karvedys, kitados jau aprūpinęs bernardinų konventą Kretingoje, ryžosi Žemaitijoje funduoti dar ir jėzuitų kolegiją, kurioje būtų mokomas ir doroviškai ugdomas šio krašto jaunimas.

Radus fundatorių, reikėjo išspręsti būsimos kolegijos vietos klausimą. Pirmiausia dėl įvairių priežasčių (nepalankių gamtinių sąlygų, miestelio menkumo arba, atvirkščiai, svarbos) buvo atmestos vyskupijos sostinės (Varnių) ir politinio Žemaitijos centro (Raseinių) „kandidatūros“. Etmonas Chodkevičius jėzuitams pasiūlė Kražius, Alsėdžius ir Skuodą.

Kražiai esą pačiame Žemaitijos viduryje, be to, jų apylinkėse gyveną labiau pasiturintys bajorai; įsikūrus Alsėdžiuose, jėzuitams būsiančios geriau pasiekiamos pagrindinės fundatoriaus užrašomos valdos (dab. Skuodo ir Mažeikių rajonų teritorijoje); jėzuitams apsisprendus įkurti kolegiją Chodkevičiui priklausančiame Skuodo mieste, jis žadėjo dar padidinti fundaciją ir pastatyti mūrinius kolegijos pastatus.

Jėzuitų vyresnysis atsakė, jog, rinkdamasis kolegijos vietą, prieš akis turįs tris dalykus: fundatoriaus troškimą, draugijos patogumą, tačiau pirmiausia – Dievo garbę. Tad jei kolegija rastųsi Skuode, tai būtų patogu draugijai ir malonu fundatoriui, tačiau Dievo garbei kolegija labiausiai pasitarnautų veikdama Kražiuose. Išgirdęs, kad jėzuitai pasiryžę atsisakyti savo naudos, fundatorius sutiko atsižadėti ir savo troškimo. Tad 1614 m. rugpjūčio 25 d. Kretingoje surašytame fundacijos akte jau buvo pažymėta, jog kolegija steigiama Žemaitijos centre įsikūrusiame Kražių miestelyje, kuris esąs palankus sveikatai ir labiausiai tinkamas studijoms bei bajorų lavinimui.

Kolegijos veiklos pradžia (1616) ir jos istorinė reikšmė

Kolegijos steigimas Kražiuose buvo neįprastas dėl to, kad fundatorius nebuvo paties miestelio savininkas. Todėl 1615 m. buvo gautas tuometinio Kražių šeimininko – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio – sutikimas perleisti visą savo dvaro sklypą, esantį prie turgaus aikštės, kolegijos nuosavybei. Šioje teritorijoje pradėjo kilti kolegijos pastatai ir 1616 m. pagausėjusi jėzuitų bendruomenė jau galėjo persikelti į laikinus medinius namus.

Tais pačiais metais atidarius pirmąsias mokyklos klases (į jas susirinko 50 mokinių), šiems jėzuitų namams pripažintas kolegijos statusas. Veikiai pradėjo veikti visos įprastos (penkios) klasikinio humanitarinio profilio gimnazijos klasės (įvairiais metais jose mokėsi nuo 100 iki 300 moksleivių), įsteigta geresniuosius mokinius vienijanti Marijos sodalicija (maldingą gyvenimą ir dorybes ugdanti brolija), malonėmis ėmė garsėti iš Romos katakombų atgabentos šv. Marino (netrukus paskelbto vienu iš šventųjų Žemaitijos globėjų) relikvijos. 1621 m. iškilmingai pašventintas kolegijos bažnyčios, dedikuotos Švč. Mergelei Marijai, kertinis akmuo (šventovės statyba užtruko ir buvo galutinai baigta tik 1689 m.).

Kražiuose įsikūrę jėzuitai įgyvendino ir fundatoriaus Jono Karolio Chodkevičiaus, ir vyskupo Merkelio Giedraičio svajones. Jie ne vien auklėjo ir mokė Žemaitijos jaunimą, bet ir aktyviai apaštalavo (taip pat ir vykdydami misijas) bei darbavosi, ugdydami būsimuosius Žemaitijos kunigus. 1620 m. iš Vilniaus į Kražius buvo perkelta vyskupijos seminarija; nuo tol iki pat 1773 m. ji beveik visą laiką buvo aptarnaujama jėzuitų ir veikė arba Kražiuose, arba Varniuose. Nuo 1623 m. Kražių kolegijai pavaldi jėzuitų misija / rezidencija veikė vyskupijos sostinėje, Varniuose, o 1689 m. prisidėjo ir dar viena nuolatinė misija – Prūsijoje (Tilžėje).

Kražių kolegijoje, kaip įprasta kitose jėzuitų mokyklose, veikė mokyklinis teatras; funkcionavo keletas bendrabučių, skirtų neturtingiems mokiniams (viename jų, vadinamojoje muzikantų bursoje, buvo mokoma(si) groti ir giedoti). Apylinkės gyventojų kūno ir sielos poreikius turėjo padėti patenkinti brolių jėzuitų tvarkoma vaistinė (nuo 1735 m.) ir Švč. Jėzaus Širdies brolija (įsteigta 1744 m.).

Kolegijoje protarpiais būdavo skaitomi filosofijos ir moralinės teologijos kursai, o XVIII a. viduryje dėstymo programa pasipildė naujomis disciplinomis – istorija, geografija, matematika, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Įvairiu metu čia darbavosi tokie žymūs jėzuitai, kaip Motiejus Kazimieras Sarbievijus (lotyniškai rašęs – ir Kražių grožį apdainavęs – poetas, vadintas „Šiaurės Horacijumi“, kurio kūriniai spausdinti įvairiose Europos šalyse), Kazimieras Kojalavičius (pamokslininkas ir populiaraus retorikos vadovėlio autorius), Zigmantas Liauksminas (populiaraus retorikos vadovėlio ir pirmojo Lietuvoje muzikos vadovėlio autorius), Jonas Pašakauskas (pirmųjų Lietuvos kalendorių leidėjas), Karolis Virvičius (geografijos vadovėlių autorius), Pranciškus Paprockis (pirmųjų Lietuvoje laikraščių leidėjas, istorijos ir geografijos vadovėlių autorius), Tomas Žebrauskas (pirmosios Lietuvoje observatorijos kūrėjas, matematikas, astronomas ir architektas).

* * *

Šiandien akivaizdžiai regimo 1773 m. uždarytos Kražių kolegijos materialinio paveldo išliko ne itin daug – vos vienas jėzuitų namų korpusas, bažnyčios pamatai, Kauno arkikatedroje saugoma XVII a. vidurio barokinė monstrancija. Svarbus kolegijos palikimo klodas – dar iki galo neištirtas – tarsi povandeninė ledkalnio dalis glūdi bibliotekų saugyklose.

Turtinga Kražių kolegijos biblioteka (ją sudarė apie 2 500 veikalų, kurie apėmė maždaug 3 500 tomų, išleistų įvairiose Europos bei Abiejų Tautų Respublikos miestuose), kuriai knygas XVII a. pirmoje pusėje dovanojo ir Joniškio klebonas Benediktas Sviechovskis bei Šiaulių klebonas Petras Tarvainis, laikui bėgant, tapo išsklaidyta po įvairias vietas. Šiandien daugiausia senosios Kražių kolegijos knygų rinkinio saugoma trijose – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Kauno apskrities viešojoje – bibliotekose. Kražių kolegijos bibliotekos palikimas sudaro labai svarbią Lietuvoje išlikusių senųjų XV–XVIII a. knygų rinkinio dalį.


Radviliškis
Burbiškio dvare šventines istorijas saugo 1 254 senoviniai eglės žaisliukai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Šiauliai
Lietuva
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Toks sektoriaus pripažinimas leis kurti ir palaikyti atsparią bei savarankišką šalies apsirūpinimo maistu sistemą.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 3 MIN.
1
Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.
Žemės ūkio ministerijos naujienos | 6 MIN.
1

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Lietuva | 4 MIN.
0
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) primena vartotojams – nuo sausio keičiantis elektros ir gamtinių dujų tarifams, rodmenis būtina deklaruoti iki 2025 m. gruodžio 31 d. imtinai.
Lietuva | 2 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Pakruojyje susitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Latvijos sumanaus administravimo ir regioninės plėtros ministras Raimonds Čudars bei Estijos regioninės plėtros ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas.
Politika | 3 MIN.
0
Gruodžio 18 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuoti 35 klausimai. Prieš prasidedant klausimų svarstymui pasveikinti gruodžio mėnesį gimtadienius šventę Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nariai Vida Remeikienė, Robertas Ašmanavičius ir Audrius Kazlauskas.
Politika | 5 MIN.
0

Kelių eismo taisyklės (KET) sukurtos ne tik eismui reguliuoti, bet ir saugumui užtikrinti. Kai kuriems eismo dalyviams atrodo, kad laikytis visų taisyklių nėra būtina, tačiau toks požiūris yra klaidingas ir pavojingas. Net menkiausias taisyklių nepaisymas gali turėti skaudžių, o kartais ir tragiškų pasekmių.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0
Kelionė automobiliu – tai ne tik transporto priemonės vairavimas, bet ir emocinis iššūkis vairuotojui. Daugeliui kelią apkartina stresas, kuris iš dalies kyla ne dėl išorinių veiksnių, o dėl prasto pasiruošimo kelionei. Kruopštus kelionės planavimas leidžia sumažinti įtampą ir išvengti rizikos kelyje.
Saugi kelionė – bendras tikslas | 5 MIN.
0

Pasaulis
Lietuva
Europos Komisija pagrasino atsakomosiomis priemonėmis dėl JAV vyriausybės sprendimo neišduoti vizų buvusiam eurokomisarui Thierry‘iui Bretonui ir dar keturiems europiečiams. Komisija griežtai smerkia šį JAV sprendimą, Briuselyje pareiškė institucija. Ji paprašė JAV tarnybų paaiškinimo. Jei reikės, esą bus reaguojama greitai ir ryžtingai, kad būtų apginta teisė nustatyti savo taisykles.
Pasaulis | 2 MIN.
0
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš Kalėdas ragina toliau remti Ukrainą – ir kartu įspėja dėl saugumo rizikos Europos šalims.
Pasaulis | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių techninės kūrybos centro erdvės vienai nakčiai virto tikra kūrybine laboratorija ir improvizuota filmavimo aikštele. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Iki pat ankstyvo ryto trukęs renginys tapo erdve, kurioje jaunimas galėjo laisvai kurti, diskutuoti, tyrinėti ir praktiškai pristatyti savo idėjas, ieškodami sprendimų aktualiai šiandienos problemai – gėlo vandens trūkumui ir taršai.
Verslas | 6 MIN.
0
Pastebėję, jog Šiaulių miesto įmonėms trūksta aiškumo apie jų vaidmenį galimų ekstremaliųjų situacijų metu, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Pramonės komiteto iniciatyva (pirmininkas Rolandas Gabrielaitis, UAB „Bodesa“ prezidentas), gruodžio 5 dieną pakvietė verslo atstovus į informacinį susitikimą su Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos specialistais tema „Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms: ką privalo žinoti įmonės“.
Verslas | 4 MIN.
0

Radviliškis
Šiauliai
Ne visiems šiemet pavyko sėkmingai sulaukti Kalėdų. Policija praneša, kad Radviliškyje vyrą mirtis pasiglemžė prieš pat šventes, o pačių miestiečių laukė šokiruojantis radinys.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Prieš Kalėdas nuotaikos Šiauliuose kaito – policija dabar pranešė, kad kelios dienos prieš Kūčias viename iš Saulės miesto naktinių klubų buvo sumušta moteris.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Akmenė
Šiauliai
Ankstų pirmadienio rytą Naujojoje Akmenėje sulaikytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Pirmadienį vienoje centrinės Šiaulių dalies sankryžoje laikinai neveikia šviesoforas. Apie tai vairuotojus ir kitus eismo dalyvius perspėja bendrovė „Šiaulių šviesa“.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Pasiruošimo didžiosioms metų šventėms laikotarpiu automobilių spūstys šalies didmiesčiuose tampa neatsiejama kasdienybės dalimi – ir kartu papildomu streso šaltiniu. Naujas gyventojų tyrimas atskleidė realybę: beveik pusė vairuotojų prie vairo patiria didelę įtampą, ir transporto spūstys jiems tampa rimtu kantrybės išbandymu. Visgi psichologai ragina į šią situaciją pažvelgti kitaip ir spūstyse sugaištas valandas paversti sau prasmingu laiku.
Gatvė | 5 MIN.
0
Artėjant Kalėdoms Lietuvos gyventojai nesvajoja nei apie egzotines salas, nei apie snieguotas Šveicarijos slidinėjimo trasas – dažnas ruošiasi Kalėdas sutikti namuose ar lankant artimuosius. Atlikta apklausa Baltijos šalyse atskleidė, kad namuose per šventes planuoja likti 71 proc. apklaustų lietuvių, 76 proc. latvių ir net 81 proc. estų.
Gatvė | 3 MIN.
0

Šiauliai
Radviliškis
2025 metų Šiaulių rajono sporto apdovanojimų šventė sukvietė rajoną garsinusius sportininkus, trenerius, sportą mylinčius kuršėniškius ir miesto svečius. Šie apdovanojimai vyksta jau dešimtą kartą. Geriausius sportininkus, trenerius, komandas ir nominacijų nugalėtojus pagal pateiktas paraiškas renka Šiaulių rajono savivaldybės Sporto taryba.
Sportas | 3 MIN.
0
Gruodžio 16 d. laisvasis mokytojas Valerijus Belovas organizavo plaukimo varžybas mokiniams, kurie lanko trenerio neformaliojo vaikų švietimo programą „Mokymas plaukti“. Varžybose mokiniai buvo suskirstyti į penkias amžiaus grupes ir rungtyniavo 25 m bei 50 m nugara rungtyse. Mokiniai pasiekę geriausius rezultatus buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis, o visi dalyviai saldžiomis dovanėlėmis. Mažiausiems plaukikams apdovanojimus įteikė kandidatė į plaukimo meistrus Ugnė Takuševičiūtė.
Sportas | 2 MIN.
0


Radviliškis
Šiauliai
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) tvyro žaisminga nuotaika – dvaro erdvėse eksponuojama paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės žaisliukai“. Į šventinę parodą iš privačių kolekcijų atkeliavo net 1 254 eglutės žaisliukai, pagaminti įvairiose šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, tuometinėje Čekoslovakijoje ir kitur. Žaisliukų amžius siekia XX a. pradžią – 9 dešimtmetį, tad parodoje galima pasigrožėti kalėdinėmis puošmenomis, džiuginusiomis net prieš šimtą metų.
Kultūra | 4 MIN.
0
Kūčios – viena paslaptingiausių metų naktų. Nuo seno tikėta, kad ši naktis turi ypatingą reikšmę: pranašauja ateitį, leidžia pažvelgti į artėjančius metus ir netgi atskleidžia likimą. Nors šiandien daug kas burtus vertina kaip žaismingą tradiciją, daugybė Kūčių papročių iki šiol gyvi ir mėgstami.
Kultūra | 3 MIN.
0
Šiauliai
Radviliškis
Laikotarpis iki Kūčių ir Šv. Kalėdų lietuviams nuo seno buvo skirtas nusiraminti, apvalyti savo kūną pasninku, o sielą – nuo piktų minčių, apkalbų ir nesantaikos. Prieš Kūčias žmonės būtinai nusiprausdavo pirtyje, sutvarkydavo namus, svarbiausia – atsiprašydavo tų, su kuriais susipyko. Nors neretai žmogui labai sunku nugalėti savo išdidumą ir susitaikyti, prieš Kūčias tai padaryti būtina, antraip nesutarimų ratas suksis ir kitąmet.
Kultūra | 5 MIN.
0
Po truputį namai, gatvės, miestai prisipildo kalėdinės dvasios ir jaudinančio šv. Kalėdų laukimo. Šis nuostabus reiškinys neaplenkė ir Lizdeikos gimnazijos, kurioje nuolat puoselėjamos gražios tradicijos padėti kitiems ir skiriamas didelis dėmesys empatijos ugdymui. Empatiški žmonės moka atpažinti kito žmogaus emocijas, nuotaikas bei parodyti, kad supranta, ką jaučia kitas žmogus. Kasmet, artėjant gražiausioms metų šventėms, gimnazijoje vyksta tradiciniai labdaros renginiai. Vienas iš jų – kalėdinė mugė „Parduok kalėdinę nuotaiką“.
Jaunimas | 3 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui – išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose. Apsaugos ekspertai ir policija įspėja: būtent tokios dienos tampa aktyviu sezonu vagims, kurie pastaruoju metu elgiasi įžūliau ir veikia žaibiškai. Prie dažnesnių incidentų prisideda ir gyventojų šventinė skuba bei išsiblaškymas.
Namai | 5 MIN.
0
Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų skaičiui viršijus 300 tūkst., vis daugiau kalbama ir apie jų poreikį įsigyti nekilnojamojo turto. Kelias iki nuosavo būsto savarankiškai dirbantiesiems gali būti sudėtingesnis. Finansų įstaigos, vertindamos laisvai samdomų specialistų ar smulkiųjų verslininkų paraiškas, taiko griežtesnius kriterijus, todėl norint gauti paskolą būtina kruopščiai pasiruošti, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Namai | 5 MIN.
0

Šiauliai
Alytus
Šakynos bendruomenėje gyvenimas verda. Tai paliudija ir Gabrielė Kreimerytė – tikra Šakynos bendruomenės siela. Mergina čia gimė, užaugo, o baigusi studijas nusprendė grįžti ir įsikurti savo gimtojoje vietoje. Gabrielė sako dažnai išgirstanti klausimą “Kodėl taip myli Šakyną?“. Atsakymas labai paprastas – vertybes formuoja šeima, o visa Gabrielės šeima širdį atiduoda Šakynai.
Veidai | 4 MIN.
0
Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.
Veidai | 5 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Besiruošiant artėjančioms šventėms dairomasi ne tik į dovanas ar namų dekoracijas, bet ir į šventėms tinkamą aprangą. Stilistė pastebi, kad Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai diktuoja skirtingą aprangos nuotaiką – nuo santūraus elegantiškumo iki ryškesnių, drąsesnių sprendimų. Šių metų tendencijose susipina lietuviškas saikas, klasikinė estetika ir ryškesnės aprangos detalės, ypač laukiant Ugninio Arklio metų.
Laisvalaikis | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Idealios Kalėdos kiekvienam atrodo skirtingai – vieniems tai triukšminga šventė su draugais, kitiems tyla, žvakių šviesa ir jaukūs pokalbiai. Zodiako ženklai atskleidžia, ko iš tiesų trokštame per šventes ir kokia atmosfera leidžia jaustis laimingiausiems. Pažvelkime, kaip atrodo tobulos Kalėdos kiekvienam Zodiako ženklui.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gruodžio 24-oji – šv. Kūčios.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Be silkės patiekalų neįsivaizduojamas joks šventinis stalas. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, jog silkė – riebi, tačiau sveikatai palanki žuvis, tad ją vertėtų skanauti ne tik per šventes.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Ar žinojote, kad Pekino antis yra ir paukščio rūšis, ir patiekalas? Pastarasis yra specialus iš Kinijos kilęs anties paruošimo būdas, vertinamas dėl ryškaus kontrasto tarp traškios odelės ir itin sultingos mėsos. O pirmąją – šviežią Pekino antį – šią savaitę kaip tik galima įsigyti už mažesnę kainą. „Maximos“ kulinarinių idėjų partnerė Brigita Uyar pataria, kaip ją paruošti ir dalijasi ypatingu šventiniu receptu.
Virtuvė | 5 MIN.
0