Kraujotakos sistemos ligos: kaip apsisaugoti?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.

Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai?

Pasak prof. O. Dobilienės, pagrindiniai rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti yra aukštas kraujospūdis, nesveika mityba, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, oro tarša, nutukimas, rūkymas, inkstų ligos, fizinis pasyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir stresas.

„Yra keletas modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti, pavyzdžiui, elgsenos veiksniai: rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, didelis valgomosios druskos vartojimas, ir metaboliniai veiksniai: nereguliuojamas ir per aukštas kraujospūdis, didelis gliukozės kiekis, nutukimas, didelis „blogojo“ – mažo tankio lipoproteinų (MTL) – cholesterolio kiekis bei cukrinis diabetas. Svarbūs ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos oro tarša, triukšmas“, – kalbėjo specialistė.

Rekomendacijos rizikoms valdyti

O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai, kaip: padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas: „Jų galima išvengti arba juos kontroliuoti, keičiant gyvenseną, mitybą, reguliariai mankštinantis, metus rūkyti, kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.“

Profesorė pažymėjo, kad sveiką mitybą turėtų sudaryti įvairūs neperdirbti ir švieži maisto produktai, įskaitant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir maisto produktų, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Reikėtų nevartoti perdirbtų maisto produktų ir gerti daug vandens.

Taip pat rekomenduojama būti fiziškai aktyviam: „Suaugusieji (18–65 m.) ir senjorai (65 m. ir vyresni) turėtų stengtis kiekvieną savaitę bent 150 min. užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba bent 75 min. užsiimti didelio intensyvumo fizine veikla. Vaikai ir paaugliai kasdien turėtų užsiimti ne mažiau kaip 60 min. vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla.“

Be to, O. Dobilienė akcentavo, kad kraujo spaudimui kontroliuoti ar cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti skirti medikamentai turi būti vartojami nuolat, laikantis paskirto gydymo režimo ir žinant, kokių tikslų siekiama.

Būtina nedelsiant kreiptis pagalbos

Profesorė perspėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra įvairios, todėl jų simptomai taip pat gali skirtis. Kuomet krūtinės angina (sindromas, atsirandantis dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo maisto medžiagomis ir deguonimi) pasireiškia klasikiniais požymiais – diagnozuoti nesunku.

„Tai yra, kai krūtinės angina pasireiškia spaudimu, maudimu, buku skausmu už krūtinkaulio ar kairėje krūtinės ląstos pusėje, galinčiu plisti į kairę ranką vidine jos dalimi, į petį, kaklą. Tokie skausmai, provokuojami fizinio krūvio ar streso, trunka iki 10–15 min., praeina, nutraukus fizinį krūvį. Ilgiau užsitęsęs skausmas su prakaito pylimu, dusuliu ar bendru silpnumu gali nurodyti besivystantį miokardo infarktą. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – pabrėžė O. Dobilienė, pridurdama, kad, sulaukus tam tikro amžiaus, reikėtų tikrintis reguliariai.

Pasak jos, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 m., padeda nustatyti žmones, kuriems yra padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tai šiuos žmones paskatina imtis gyvensenos pokyčių, nustačius sveikatos sutrikimus, gali būti taikomas medikamentinis gydymas: „Būtina profilaktiškai pasitikrinti tiems, kurie turi nepalankų genetinį polinkį – kai tarp pirmos eilės giminaičių buvo jaunesnių kaip 65 m. moterų ir jaunesnių kaip 55 m. vyrų, sirgusių išemine širdies liga, miokardo infarktu, ar buvo staiga mirusiųjų.“

Inovatyvios technologijos gelbsti

O. Dobilienė teigė, kad šiais laikais kraujotakos sistemų tyrime ir gydyme svarbų vaidmenį atlieka inovatyvios technologijos. Anot jos, išmanieji laikrodžiai, telefonai, elektrokardiogramos registracijos prietaisai padeda, vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos parametrus – pulsą ir jo dažnį, širdies ritmo sutrikimus, kraujospūdį, kraujo įsotinimą deguonimi.

„Pacientai gali vertinti savo pulso dažnį, sportuodami ar užsiimdami kita fizine veikla, identifikuoti širdies ritmo sutrikimus, tardamiesi su gydytojais, užtikrinti kraujo spaudimo kontrolę. Ateityje tikimasi, kad tokiu būdu galėsime stebėti ir kraujo parametrus, kuriais galima monitoruoti širdies nepakankamumą, įvertinti miokardo infarkto vystymosi riziką“, – sakė profesorė.

Žemaitijoje gyvenantis pensininkas Vytas pasidalijo patirtimi, kaip susidraugavo su išmaniosiomis technologijomis: „Anūkai man padovanojo išmanųjį laikrodį vien tik dėl to, kad galėčiau visuomet sekti savo kraujospūdį. Iš pradžių galvojau, kad tai yra pinigų švaistymas, nebuvau pratęs visuomet su savimi nešioti laikrodžio.“

Senolis prisipažino, kad jau ilgą laiką turėjo problemų dėl kraujospūdžio, todėl gydytojų nurodymu turėjo dažnai jį tikrinti, o rodiklius – užsirašyti. Laikrodis, anot jo, tai palengvino – dabar viskas vyksta daug greičiau ir paprasčiau.

Užsk. nr. 103179

Reklama