Kraujo girtumo nustatymui nedavęs vairuotojas atsakomybės neišvengė

Vilniaus apygardos teismas kaltu dėl vairavimo išgėrus pripažino vairuotoją, nors jis ir atsisakė duoti kraujo girtumui nustatyti.

Alkoholio kiekio matuokliu automobilį vairavusiam Šalčininkų gyventojui Ivanui K. policija nustatė 1,74 promilės girtumą. Duoti kraujo tikslesniam girtumo nustatymui jis atsisakė.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas pernai spalį Ivaną K. išteisino dėl vairavimo neblaiviam. Teismas motyvavo, tuo, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog Ivanas K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Su šiuo nuosprendžiu nesutiko prokuratūra ir jį apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Šio teismo teisėjų kolegija atsižvelgė, kad prieš įsigaliojant įstatymui, numatančiam baudžiamąją atsakomybę neblaiviems vairuotojams, buvo parengtas aiškinamasis raštas. Jame nurodyta, kad įrodinėjant asmens kaltumą padarius aptariamą nusikalstamą veiką, jeigu nėra kraujo tyrimo rezultatų, rekomenduojama pasitelkti kitas alternatyvias įrodinėjimo priemones asmens blaivumui nustatyti: pavyzdžiui, alkoholio kiekio matuoklio parodymais, medicininės apžiūros duomenimis ir kt.

Vilniaus apygardos teisme buvo apklaustas ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis. Jis paaiškino, kad maždaug per valandą alkoholio koncentracija kraujyje gali sumažėti nuo 0,1 iki 0,25 promilės.

Alkoholio kiekis Ivanui K. alkoholio kiekio matuokliu buvo matuotas 17.15 val. Į Šalčininkų rajono ligoninę vairuotojas buvo pristatytas 17.40 val. Mėginys kraujo tyrimui turėjo būti paimtas praėjus vos 25 minutėms nuo asmens neblaivumo nustatymo alkoholio kiekio matuokliu.

„Įvertinus eksperto paaiškinimą dėl promilių kraujyje mažėjimą valandos laikotarpyje, vertintina, kad I. K. alkoholio kiekis kraujyje tikrinimo metu buvo daugiau nei 1,5 promilės“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Nuteisdamas vairuotoją, teismas rėmėsi ir dar 2006 metais sveikatos apsaugos ministro priimtu įsakymu patvirtintą Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką. Ji taip pat reglamentuoja reglamentuoja ir transporto priemonių vairuotojų, įtariamų neblaivumu patikriną asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Šalčininkų rajono ligoninėje Ivanui K. atsisakius duoti kraują, jis buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą apsvaigimui nustatyti. Šioje įstaigoje buvo atlikta asmens medicininė apžiūra.

Nors vyras kraujo mėginio nedavė ir Vilniaus priklausomybės ligų centre, buvo įvertina bendra asmens būklė.

Gydytoja nustatė, kad Ivano K. eisena netvirta, pėda už pėdos svyruoja, Rombergo pozoje stovi nestabiliai, kalba aiški, kiek pagreitinto tempo, gestikuliuoja, yra jaučiamas aštrus alkoholio kvapas.

Teismo vertinimu, vairuotojui buvo suteikta galimybė įrodyti, kad jo kraujyje buvo mažiau nei 1,5 promilės alkoholio, tačiau, atsisakydamas duoti kraujo mėginį, tokia galimybe asmuo nepasinaudojo.

Ivanas K. nuosprendžiu pripažintas kaltu, jam skirta daugiau nei 715 eurų bauda, iš jo metams atimta teisė vairuoti automobilį, o automobilis „Chrysler Voyager“, su kuriuo jis vyko neblaivus, konfiskuojamas.

Šioje byloje liudijo ir neblaivų vairuotoją sustabdę policijos pareigūnai. Jie pasakojo kad 2017 metais vasario 27 dieną žvyrkelyje pastebėjo automobilį, nusprendė jį patikrinti.

Iš automobilio išlipo vienas vairuotojas, kitų asmenų nebuvo. Jiems privažiavus, automobilio variklis dirbo, vairuotojas buvo išlipęs ir stovėjo prie automobilio bagažinės. Abu pareigūnai taip pat nurodė, kad Ivanas K. prisipažino vairavęs automobilį, tačiau vėliau šiuos savo žodžius paneigė.

Abu policininkai teismui nurodė, kad Ivanas. K. sulaikymo metu priešinosi, pareigūnui vairuojant išteisintojo automobilį, šoko iš jo, bandė pasišalinti, prieš asmenį buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, uždėti antrankiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.