Krašto pažinimo pamoka Antaprūdės dvaro sodyboje

Rugpjūčio 28 d. Antaprūdės dvaro sodyboje (Linkmenų sen., Ignalinos r.) vyko Krašto pažinimo pamoka ir patyriminis žygis į autentiškumą išlaikiusią sodybą. Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka, vykdydama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir bendruomenėms skirtą projektą „Dvarų istorija žadina vaizduotę“, surengė jau penktąją krašto pažinimo pamoką. Apie projekto tikslus, uždavinius, veiklas labai išsamiai papasakojo Kultūros tarybos remiamo projekto vadovė Laima Andrijauskienė.

Renginyje dalyvavo nemažai žmonių, taip pat projekto svečiai ir partneriai – Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos kanklininkai ir smuikininkai, mokytojos Jūratė Saulienė ir Virginija Stuglienė.

Antaprūdės dvaro istorija

Remdamasi Linkmenų mokyklos mokytojos Bronės Šerėnienės kruopščiai surinkta medžiaga Linkmenų bibliotekininkė Danutė Daubarienė papasakojo apie Linkmenų krašte buvusius dvarus – viso jų buvo vienuolika, išlikę tik Antaprūdės ir Pakiaunio dvarų sodybos. Bibliotekininkė paminėjo svarbiausius dvarus: Linkmenų, kuriame 1414 m. lankėsi keliautojas Žiliberas de Lanua, Kavoliškės, Pakiaunio, Sidariškės ir Antaprūdės. Išlikusi Antaprūdės dvaro sodyba įsikūrusi pusė kilometro nuo kelio Linkmenys-Kaltanėnai. D. Daubarienė paminėjo Antaprūdės dvaro šeimininkus – XVIII a. pirmojoje pusėje valdė Kunigunda Matuševičiūtė Ručienė, vėliau – Gimžauskai. 1938 m. Marijono Gimžausko Antaprūdės palivarkas turėjo 113 ha žemės bei dvi sodybas, kuriose gyveno 19 gyventojų. Marijonas buvo ryškiausiu Gimžauskų atstovu. Jis, baigęs Peterburgo universitetą, dirbo gydytoju Rusijoje, o grįžęs į Lietuvą – Švenčionėliuose. M. Gimžauskas 1945 m. išvyko į Olštyną (Lenkija). Mirė 1961 m. Lenkijoje.

Prisiminimais apie žmones, susijusius su Antaprūdės dvaro sodyba, ir savo mamos pasakojimais pasidalijo Ignalinos viešosios bibliotekos bibliotekininkė Laima Banienė. Ji sakė, kad šiame dvarelyje, palivarke tarnavo jos seneliai Juozas ir Sofija Borisevičiai, 1930 m. Antaprūdės dvaro šiame pastate gimė jos mama Stasė, po kelių metų – jos brolis Kazimieras. L. Banienės mama pasakojo, kad ponios kambaryje buvo mokyklinė lenta. Ponia mokindavo savo anūkus ir mamą matematikos, prancūzų kalbos. Ponios žentas buvo lenkų karininkas, kuris 1940 m. Katynės miške netoli Smolensko (Rusija) masinėse lenkų karininkų, policininkų ir civilių belaisvių žudynėse sušaudytas, dukra ištremta į Sibirą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui L. Banienės seneliai išsikraustė iš Antaprūdės, kurį laiką gyveno tai pas savus, tai pas svetimus, vėliau – Pašakarvio palivarke.

Antaprūdės dvaro sodyba ant aštuonių prūdų

Šiandien gražiai prižūrimoje Antaprūdės dvaro sodyboje ūkininkauja Vita ir Mindaugas Balčiūnai. Pievose gali pamatyti besiganančias karves, šalia ūkinio pastato avių bandą, po kiemą bėgiojantį malonų šuniuką ir vaikščiojantį juodą katiną vardu Šėtonas-Klebonas. Sodybos šeimininkė Vita Balčiūnienė pasisakymą pradėjo labai lyriškai – savo sukurtomis eilėmis „Mano vienkiemis“. „Mano vienkiemis medžiais apaugęs...“, – šiltai ir nuoširdžiai eilių autorė paminėjo medžius, augančius arba augusius šioje sodyboje: alyvos, beržai, trys eglės, ievos, jazminai, kaštonai, klevai, lazdynai, liepos, obelys, tuopos, žilvitis. „Aš čia esu trečios kartos palikuonė. Čia gimiau, augau ir gyvenu. Šių namų nebuvau palikusi nė minutei, čia man gražiausia, ramiausia ir saugiausia. Čia gimė mūsų vaikai, turiu ir anūkę“, – tęsė pasakojimą V. Balčiūnienė. Sodybos šeimininkė taip pat papasakojo apie namą, vieną iš išlikusių dvarui priklausiusių pastatų, kuriame buvo pono raštinė ir samdinių gyvenamos patalpos. Vienu metu jame buvo laikomos žąsys ir kiti paukščiai. Dvaro pagrindinis pastatas, pono gyvenamasis namas nutolęs nuo čia du kilometrus Kaltanėnų pusėn. Dvaro pagrindinis pastatas išvežtas ir perstatytas Švenčionėliuose netoli geležinkelio stoties. V. Balčiūnienė prisiminė savo senelį Kostą Levarauską, kuris šiame dvare buvo pusininkas ir dirbo žemę, turėjo penkis vaikus, vienas iš kurių buvo jos tėvas. Tėvas jai yra pasakojęs, kad jų šeima gyveno pasiturinčiai, tuo metu kai kiti vaikščiojo basi, jie avėjo „chromovus čebatus“ (dabar - odiniai auliniai batai).

V. Balčiūnienė sakė, kad prieš 20 metų buvo atvykusi pono anūkė, labai maloni lenkaitė Kasia, kuri padėkojo už gražiai prižiūrimą namą. Sodybos šeimininkė pasiguodė, kad nors ir gyvena kultūros paveldui priklausančiame name, tačiau nei vienos kapeikos, nei vieno cento iš niekur nėra gavusi. Pastatas nemažas, išlaikyti gana sudėtinga.

Vita ir Mindaugas Balčiūnai daug dėmesio skiria teritorijos priežiūrai. Išnaikinę pelkes, krūmynus, viksvynus ir brūzgynus iškasė net 7 prūdus. Vita sakė: „Buvo tik vienas tikras prūdas už namo ant kalniuko, dabar Antaprūdė ant 8 prūdų“.

V. Balčiūnienė informavo susirinkusius, kad šioje sodyboje prieš keletą metų vyko Tarptautinis alternatyvios ir subkultūrinės muzikos festivalis „Regeneratorius“ ir kiti festivaliai. Jie su vyru džiaugiasi visais atvykusiais į Antaprūdę.

Projektas sėkmingai keliauja po Ignalinos kraštą

Pasak projekto vadovės L. Andrijauskienės, liepos mėnesio pradžioje Vidiškių dvare startavęs projektas „Dvarų istorija žadina vaizduotę“ tęsė krašto pažinimo pamokas Kazitiškio dvarvietėje, kur vyko patyriminis žygis ir atvira istorijos pamoka „Svetimšaliai parke“ su biologu, gamtininku, biologijos mokslų daktaru Broniumi Šablevičiumi ir profesoriumi daktaru Remigijumi Noreika, Kazokinės dvarvietėje – atvira istorijos pamoka „Lietuvos dvarų pasaulis: praeitis, palikimas, reikšmė“ su istoriku docentu daktaru Salviju Kulevičiumi, Meikštų dvare – atvirų durų diena ir pažintinė kelionė „Atviros gyvenimo pamokos“ su dvare veikiančio priklausomybių reabilitacijos centro įkūrėju ir vadovu Mindaugu Survila, kur lankėsi projekto svečias, aktorius Gediminas Storpirštis su programa „Muzikinė dvarų kultūra ir dainuojamoji poezija“. Projekto vadovė pristatė susirinkusiems artimiausius planus: rugsėjo mėnesį projekto dalyviai ir svečiai lankysis Paliesiaus dvare, spalio mėnesį vyks žygis „Senasis Daugėliškis – užmirštoji Mindaugo Voruta“ su žygeiviu Kęstučiu Čeponiu. Žygio metu taip pat bus aplankytas Senojo Daugėliškio piliakalnis ir Čibirų giminės akmuo.

L. Andrijauskienė padėkojo projekto informaciniams partneriams: laikraščio „Nauja vaga“ redaktorei Vidai Žukauskaitei, laikraščio „Mūsų Ignalina“ redaktoriui Jonui Baltakiui ir korespondentei Linai Radziulytei, Ignalinos rajono savivaldybės vyr. specialistei (atstovei ryšiams su visuomene) Linai Kovalevskienei, rašytojai Gintarei Adomaitytei, Ignalinos rajono Turizmo informacijos centrui ir kitiems 15 projekto partnerių. L. Andrijauskienė taip pat pakvietė projekto dalyvius drąsiau ir aktyviau dalyvauti akcijoje „Įamžink savo kraštą“ bei siųsti nuotraukas, tapybos darbus iš jau aplankytų dvarų.

Po renginio visi jo dalyviai buvo pakviesti į Šileikiškes (vietinių vadinamą Zaliesiumi), kur stovėjo pono namas ir kur išlikę keli buvusių statinių fragmentai.