PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Kovo 28 d. 14:55

Krašto apsaugos ministras: didesnis gynybos finansavimas turėtų būti daromas padidinant pelno mokestį verslui

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA


296429

L. Kasčiūnas teigia, kad pelno mokestis verslui yra integrali didesnio finansavimo gynybai dalis. Jis taip pat teigiamai įvertino verslo atstovų išreikštą pasiryžimą prisidėti prie Lietuvos gynybos sumokant didesnius mokesčius.

„Be abejo, pelno mokestis yra integrali to dalis. Klausimas yra, kiek procentų? Man tikrai patinka mūsų verslo asociacijų lyderystė. Ir jie net aiškiai sako, kad pradėti nuo jų, kas duotų tam tikrą efektą. Ir jau tada einame į kitus mokesčius ir žiūrime, ką galime padaryti“, – ketvirtadienį Lietuvos narystės NATO minėjime žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.

„Pelno mokestis neišvengiama to dalis. Klausimas yra, kiek procentų“, – pridūrė jis.

Naujasis krašto apsaugos ministras paminėjo, kad 3 proc. nuo BVP gynybai galima pasiekti ir nedidinat pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Visgi, jis neatmeta ir PVM didinimo.

„Finansų ministerija pateikė bent keturis variantus gynybos finansavimui. Manau, kad visi jie verti dėmesio. Ir iš to galima susidėlioti, kad būtų finansavimas iki daugiau nei 3 proc. BVP, net be PVM didinimo“, – sakė ministras.

„Bet tikrai neatmesčiau ir galimo PVM svarstymo, kol kas skiriant paiešką kitiems mokesčiams, kitai kompozicijai, kuri gali sukurti reikalingą efektą – papildomus 400 ar 500 mln. eurų per metus“, – paminėjo jis.

L. Kasčiūnas taip pat mano, kad didinant mokesčius gali prireikti ir priemonių, sumažinančių neigiamą efektą pažeidžiamiesiems visuomenės nariams.

„Aš manau, kad viską reikia svarstyti, suprantant, kad gali prireikti amortizuoti efektą socialiai jautriausiems žmonėms“, – teigė L. Kasčiūnas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ketvirtadienį teigė, kad iniciatyvą „4 procentai“ palaikantis verslas sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.

ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.