Krakiškiai savo sodyboje sukūrė kalėdinę pasaką

„Tikra kalėdinė pasaka“, – tokia pirma mintis spragteli galvoje privažiavus prie krakiškių Elenos ir Virgilijaus Miliauskų namų vartų. Neilgos Liepų gatvelės praeivius, pravažiuojančiuosius automobiliais pasitinka ir palydi šviečiančios pasakų personažų iliuminacijos, o už vartų matyti ir daugiau spalvingų šviesos girliandų bei visokių grožybių. Antra mintis: „O jei dar būtų sniego…“

KIEMĄ PUOŠIA JAU 15 METŲ

 Ir Lietuvoje, ir Mažeikių rajone yra gana daug žmonių, kurie artėjant didžiausioms metų šventėms savo sodybų kiemus dabina elektrinėmis girliandomis, dekoracijomis.

„Santarvė“ nesiima kaip nors vertinti ar rinkti gražiausių, jaukiausių ir kitokių „–iausių“ – tam rengiami konkursai, pasitelkiami internautų „patiktukai“, kartais – vertinimo komisijos.

O laikraščio misija buvo ir išlieka tokia pat: pastebėti ir pakalbinti žmones, kuriančius ir aplinką puošiančius dėl savęs, dėl to, kad šito norisi, o ne dėl įvertinimų.

Kita vertus, už kuriamą grožį, bandymą į niūrius ir šaltus gruodžio rytus ir vakarus įnešti daugiau šviesos, už dalijimąsi gerumu su kitais žmonėmis šie du prieš šventes aplankyti žmonės neabejotinai verti apdovanojimų.

Elenos ir Virgilijaus kiemas ir namai artėjant didžiosioms metų šventėms jau penkiolika metų sužimba tūkstančiais lempučių.

YRA Į KĄ PAŽIŪRĖTI NE TIK KIEME, BET IR NAME

Bet apie viską nuo pradžių: „visagaliame“ internete už akių užkliuvo Krakių kaimo bendruomenės paskyroje pasidalytas filmuotas vaizdelis, kuriame įamžintas trumpas pasižvalgymas po Miliauskų kiemą ir nurodytas telefono numeris, kuriuo reikia skambinti norint apžiūrėti kieme įkurdintas kalėdines grožybes.

Paskambinome tuo numeriu, su sodybos šeimininke susitarėme dėl susitikimo.

Pirmadienio (tos dienos, kai neatlaikiusi stipraus vėjo lūžo Mažeikių miesto eglė) vakarą važiuojant į Krakius kirbėjo mintis: kaži, ar Elenos ir Virgilijaus kieme vėjas nepridarė žalos.

Bet ne, mane pasitikusi ponia Elena patikino, kad viskas gerai – nei girliandos, nei dekoracijos nenukentėjo, nes daugelio metų patirtis išmokė, kaip viską pritvirtinti tinkamai.

Lydima šeimininkės dairiausi po kiemą, fotografavau, džiaugiausi šventiniais personažais – Kalėdų seneliais, elniukais, seniais besmegeniais, įvairiais šviečiančiais gyvūnėliais ir medeliais.

Tada krakiškė pakvietė į namus. Pasirodo, ir čia ištisos kolekcijos kalėdinių grožybių – skulptūrėlės su kalėdiniais miesteliais, žaisliukai, dvi papuoštos eglės.

VISADA MĖGO FEJERVERKUS IR GIRLIANDAS

Išpuoštoje jaukioje aplinkoje susėdame pokalbio.

Elena ir Virgilijus pasakojo, kad gyventi į Krakius atsikėlė 2006 metais. Iš pradžių jiedu savo namų aplinką žiemos šventėms puošdavo minimaliai. Per laiką puošybos elementų gerokai padaugėjo, išsirutuliojo iki to, ką galima pamatyti dabar.

Pasak Elenos, ji visada mėgo fejerverkus, įvairiaspalves lemputes. Galbūt tai ir turėjo įtakos pomėgiui, norui puošti namus. Juolab kad radosi bendraminčių ir pagalbininkų: vyras, dukra su žentu, bičiuliai.

„Vyras užsiima viskuo, kas susiję su lauko girliandomis. Aš – dekoracijomis – ir tomis, kurios yra lauke, ir tomis, kurios namie. O ir šiaip mūsų jaunoji karta pamažu buvo įtraukta į visą šitą kalėdinio puošimosi reikalą“, – apie pasidalytas veiklas pasakojo E. Miliauskienė.

RUOŠTIS PRADEDA ANKSTYVĄ RUDENĮ

Virgilijus pateikė įdomios statistikos: Miliauskų namo kieme šiemet yra iškabinta apytiksliai apie 7 kilometrai elektrinių girliandų, o šviečia daugiau nei 50 tūkstančių lempučių. Visos šios elektrinės grožybės sujungtos į 450 kištukinių lizdų.

„Girliandas pradedame kabinti rugsėjo antroje pusėje, stengiamės tai padaryti dar iki šalnų. Kabinti vėliau, kai orai atšąla, sudėtinga, nes greitai sugrumba rankos. O kitas dalykas – paveiktos šalčio kai kurios girliandos lūžinėja. Visas kitas dekoracijas išdėliojame vėliau, lapkritį“, – pasakojo V. Miliauskas.

Šviečiančios girliandos ir dekoracijos yra elektros įrenginiai, todėl jas pakabinti ir sukomponuoti – ne pats svarbiausias darbas. Būtina pasirūpinti, kad viskas būtų saugu, izoliuota, kad žmonės eidami neužkliūtų. Tam reikia ir žinių, ir nuovokos. Virgilijus yra baigęs radiotechnikos mokslus ir šių žinių turi. Bet darbams, susijusiems su apšvietimu šventiniu laikotarpiu, buvo pasitelktas ir elektrikas.

Beje, girliandų nukabinimas vyksta kur kas greičiau nei pakabinimas. Šis darbas atliekamas ne tuoj pat po švenčių, o tik tada, kai orai atšyla. Ir vėl tam, kad įranga negestų.

SUGALVOJO SISTEMĄ, KAIP „NEPASIKLYSTI“

Namų šeimininkas pasakojo, kad sugalvojo sistemą, kaip nesusipainioti tarp 7 kilometrų girliandų. Nes, pripažinkite, tarp tokio didžiulio kiekio įrangos, jų dėžučių kažkaip reikia žinoti ir susivokti, kurioje dėžutėje saugoma girlianda. O tada dar reikia žinoti, kurioje vietoje būtent tą girliandą reikėtų pakabinti, kad ji derėtų, būtų „į temą“.

„Per laiką įgyji patirties, sumąstai, kaip pasilengvinti sau darbą. Tai viską, kas ir kaip padaryta, nufotografuojame ir pasidarome spalvotas nuotraukas. O ant kiekvienos lauke kabančios girliandos yra numeriukai. Ir prie nuotraukos yra numeriukas, kur būtent ta girlianda buvo pritvirtinta. Tada pasižiūri į nuotrauką ir žinai, kokioje dėžėje yra konkreti girlianda. Na, ir kabini pagal numerį“, – susigalvotą savo įrangos apskaitos būdą pristatė „Santarvės“ pašnekovas.

SURENGIA IR ĮŽIEBIMO ŠVENTĘ

Prieš bemaž aštuonerius metus Miliauskų namuose užgimė tradicija surengti kiemo ir namų iliuminacijų įžiebimo šventę – panašiai, kaip būna įžiebiamos miestų ir kaimų eglutės.

„Turime grupelę žmonių – artimųjų ir draugų, kurie vis pasiteirauja, kada bus įžiebimas. Ir tą numatytą datą susirenka. Man lyg studentei vis pritrūksta laiko, vis dar ką nors noriu papildyti, pakeisti. Šiemet dukra sakė: „Jūs jau greičiau įžiebkit viską, nes puošit iki nupuošimo.“ Simbolinė eglutės, kiemo ir namų papuošimų įžiebimo šventė šiemet pas mus vyko gruodžio šeštą dieną“, – pasakojo Elena.

Ankstesniais metais per iliuminacijų įžiebimą būdavo taip: svečiams balsu skaičiuojant akimirkas, iki kol viskas aplink nušvis, Virgilijui tekdavo bėgioti po kiemą, kol viską įjungdavo. Ir nors girliandų būdavo mažiau, vis tiek tai užtrukdavo.

„Dabar viskas valdoma išmaniai, kur kas paprasčiau nei anksčiau. Esame pasidarę, kad visos iliuminacijos yra valdomos automatiškai, galima sakyti, keliais išmaniojo telefono spustelėjimais. Žentas užprogramavo. Būdavo, jau draugai patraukdavo per dantį: „Tai ką, Virgilijau, vėl bėgsi junginėti girliandų.“ Dabar esu mandras – įjungimas automatizuotas, čiumpu telefoną ir galiu akimirksniu įjungti“, – šypsojosi krakiškis.

Beje, girliandos Liepų gatvės 6-uoju numeriu pažymėtoje sodyboje rytais šviečia 5–7 valandomis, vakarais – 16.30–21.30 valandomis.

VAŽIAVO PASIDAIRYTI Į UŽVENTĮ IR ŠIAULIUS

Pastaraisiais metais ima populiarėti toks dalykas kaip „kalėdinis turizmas“. Žmonės su bendraminčių kompanijomis vyksta apžiūrėti įvairių miesto eglučių, kiti taikosi nuvažiuoti į eglių įžiebimo šventes, prieškalėdines muges. Vykstama apžiūrėti ir kalėdiškai papuoštų sodybų, apie kurias prieš tai reportažus parodo televizijos, straipsnius rašo laikraščiai.

Elena su Virgilijumi ankstesniais metais buvo nuvykę į Kelmės rajoną, Užventį, kur savo sodybą kasmet apšviečia vietinių gyventojų šeima. Užventiškiai ir jų apšviestas namas bei kiemas krakiškiams paliko gerą įspūdį, ten esą tikrai gražu ir yra į ką pasižiūrėti. O garsiosios sodybos Šiauliuose šeimininkas savo veiklą yra labai „sukomercinęs“: jis apsirengia Kalėdų seneliu, už tam tikrą mokestį teikia vaikams dovanėles, o į kiemą įsileidžia tik tuos žmones, kurie susitarę iš anksto, sumokėję. Kitiems belieka pasižiūrėti iš tolo, per tvorą.

NORINT Į KIEMĄ, REIKIA PASKAMBINTI

Elena ir Virgilijus prie savo sodybos teritorijos yra įrengę apšviestą užrašą, kad vaikščioti po teritoriją, esančią prie įėjimo į jų kiemą, ir fotografuotis prie dekoracijų galima laisvai. O norinčiųjų užeiti į kiemą šeimininkai prašo paskambinti nurodytu telefono numeriu. Už apsilankymą jokių pinigų iš žmonių jie neprašo.

„Darome tai savo malonumui. Bet ir negaila to, ką padarome, parodyti žmonėms. Į kiemą įleidžiame visus, tegul pamato, pasidžiaugia tomis švieselėmis“, – kalbėjo Virgilijus.

O jo žmona pridūrė, kad lietuviai kuklūs žmonės – būti įleistas į kiemą pasiprašo dar nedažnas.

„Man tai yra malonu. Kalėdos, Naujieji metai – vienos didžiausių metų švenčių. O visi lekiame, skubame, apsikrovę darbais nieko aplink nebematome. Žodžiu, tamsu, juoda, o ir apskritai šiais laikais mažai belikę

bendravimo tarp žmonių. Tad norisi kažko, kas padėtų pajausti šventę, ryškumo, šviesos įneštų. Man šis „kažkas“ yra visos tos mūsų lemputės... Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pas mus buvo atėję Krakių kaimo bendruomenės nariai su vaikais, apie trisdešimt žmonių. Būtumėt girdėję ir matę, kiek buvo šnektos, juoko, šypsenų, klegesio“, – šypsojosi namų šeimininkė. Ne