Kovotojas nuo gimimo: nuo trečios gyvenimo dienos gipsą nešiojęs Nojus vis dar svajoja žengti pirmus savarankiškus žingsnius

Mažasis Nojus – šių metų paramos projekto „Išsipildymo akcija“ herojus. O kartu – tikras kovotojas, kuriam gyvenimas nuo pat gimimo nepagailėjo didžiausių iššūkių. Vos gimęs berniukas net 9 mėnesius praleido nešiodamas gipsą, ir nors jo šeima kasdien siekia, kad pusantrų metų šeimos narys gebėtų atsistoti bei žengti pirmuosius žingsnius pats, šiuo metu vien tik jų noro ir pastangų nėra gana. Vaikui reikalinga visų geros valios žmonių pagalba.

Kai Nojaus mama Rita laukėsi vaikelio, medikai išvien tikino, kad vaisius – sveikas, ir viskas klojasi taip, kaip ir turėtų. Ritai netgi buvo atlikti specialūs tyrimai dėl genetinių ligų, o paskutiniaisiais moters nėštumo mėnesiais tirta ir vaiko kraujotaka. Tačiau net ir tuo metu niekas nieko nepastebėjo.

Visgi gimus vaikeliui paaiškėjo, kad jis gimė su patologijomis. Nojui nustatytas lengvas neįgalumo lygis – berniukas turi įgimtą šleivapadystę. Taip pat jam diagnozuotas abiejų klubų išnirimas, smegenų vystymosi anomalijos, mikrogirija ir pachigirija – nervų sistemos vystymosi pažeidimas, pasireiškiantis raumenų silpnumu…

Abi berniuko pėdutės yra nejautrios – Nojus jų nevaldo, negali pats vaikščioti. O per trumpą savo gyvenimą, vaikas jau patyrė 9 narkozes, jam atlikta operacija.

Daugiau apie Nojų: https://bit.ly/3fO6C5E

Kodėl vaikas gimė su patologijomis, šiandien tiek medikai, tiek Nojaus tėveliai gali tik spėlioti. Visgi galvojama, kad prie to galėjo prisidėti COVID-19 liga – besilaukdama Nojaus, viduryje nėštumo Rita susirgo šiuo virusu.

Nepaisant to, vaikelis gimė laiku – Ritai buvo atliktas cezario pjūvis. Moteris pasakoja – nors iškart buvo matyti, kad vaikelis gimė su patologija, niekas iš medikų neišdrįso jai to pasakyti. Užsiminė tik tiek, kad reikės nuvykti pas ortopedą…

Kovotoju Nojus tapo jau nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų. Jau nuo 3-iosios savo gyvenimo dienos iki pat to laiko, kai jam suėjo 9 mėnesiai, vaiko kojytės buvo sugipsuotos. Taip buvo siekiama atstatyti šleivapadystę ir klubo sąnarius. Deja, toks ilgas laiko tarpas gipse sustabdė raumenų vystymąsi.

„Devynis mėnesius mes buvome pilnai mobilizuoti gipsuose, įvairiuose – mažuose, dideliuose, pusiniuose. Devynis mėnesius mano vaikas nė dienos nebuvo be gipso. Kai nuėmė gipsą, jis neturėjo nė lašelio raumenų kojose“, – susijaudinusi pasakoja mama.

Dėl to šiuo metu, kitaip nei jo bendraamžiai, Nojus vaikščioti dar negali – berniukas tik ropoja. O ir medikamentų, kurie galėtų palengvinti vaiko dalią, nėra… Pagalbą suteikti gali tik darbas su kineziterapeutais ir intensyvi reabilitacija.

 „Visos mūsų įdėtos pastangos matosi. Šiai dienai mes ropojame, jis su mano pagalba atsistoja, kiekvieną mielą dieną su vaikštyne vaikštome pirmyn ir atgal, kiek tik jis pajėgia, kiek gali. Mes einame vis pirmyn, o tai – jau didelis pasiekimas iš to, ką mes turėjome“, – sako mama, tačiau prideda, kad tam, jog vaikas ir toliau tobulėtų, būtinos intensyvios kineziterapijos.

Šiuo metu kas dvi dienas į berniuko namus atvyksta jį mankštinanti kineziterapeutė, o kitomis dienomis tą daro pati mama. Tačiau daugiausiai naudos duoda ilgas ir intensyvus darbas su specialistais. Kaip visa tai vyksta, šeima kelis kartus jau patyrė, kai lankėsi ADELI reabilitacijos centre Slovakijoje.

„Didžiausia pažanga būna tada, kai mes tris savaites diena iš dienos su juo intensyviai dirbame. Jau trečioje savaitėje atsiranda vis kažkas naujo. Savaitė po savaitės intensyvių kineziterapijų mums duoda rezultatus,“ – sako mama.

Deja, į minėtą centrą reikėtų vykti bent kartą per pusę metų, o su kineziterapeutais dirbti kasdien. Nojaus reabilitacijoms ir užsiėmimams su specialistais reikalingos nemenkos pinigų sumos, o dėl sūnelio ligos, mama negali dirbti. Tėtis dirba vairuotoju užsienyje, be to, namuose auga dar du vaikai. Tačiau „Išsipildymo akcija“ ir gerų žmonių pagalba gali padėti Nojui ir jo šeimai pasiekti didžiausios svajonės.