Kovos su alkoholiu pasekmė – pirmieji „taškai“

„Kada į Latviją ekskursijon?“ – šmaikščiai akį vienas kitam merkia lietuvaičiai, feisbuke viešai dalindamiesi nuotraukomis iš Lietuvos pasienio – Latvijoje pradėjo dygti perpus pigesnio alkoholio parduotuvės. Lietuvoje griežtinant svaigalų pardavimo sąlygas ir keliant kainas, Latvijos prekybininkai ėmėsi konkrečių veiksmų – atvežė alkoholinių gėrimų mums prie pat sienos. Neteko ilgai laukti ir „taškų“ – Joniškio rajone jau atsirado vietų, kur paslapčia prekiaujama pigesniu latvišku alumi – „bambakais“.

Pirmosios draudimų kregždės – „taškai“

„Latvijos biudžetas džiaugiasi. Dabar latviai pagerins statistiką, kiek per metus išgeria alkoholio. Lietuviai jiems tą statistiką pagerins“, – sako joniškietis Valdas, stebėdamas pastarojo mėnesio reiškinius Joniškyje.

Vyras teigia jau išgirdęs kalbų, kad jo gimtajame mieste ir aplinkiniuose kaimuose atsirado „taškų“ – vietų, kur „bobutės“ mėlynanosiams ir ne tik jiems parduoda pigesnio latviško alaus. Vietiniai šį alų, kuris pilstomas į 2 l talpos plastikinę tarą ir yra 7,5 laipsnių stiprumo, vadina „bambakais“. Jis esą „taškuose“ parduodamas po 4 Eur.

Prie pat Latvijos pasienio esančiuose Lietuvos kaimeliuose „bambakas“ kainuoja pigiau – apie 3,80 Eur. Valdas Joniškio apylinkėse turi maisto prekių parduotuvių ir sako jau pastebėjęs, kad lietuviško alaus pardavimai sumažėjo. Pardavėjos jam paaiškinusios, kad lietuviško alaus parduodama mažiau vien dėl to, kad kaimuose kuriasi „taškai“.

Joniškiečiams Latviją pasiekti nesudėtinga, juk iki jos – vos 17 km. „Latvijos pasienyje yra miestelis Elėja. Žmonės ten dažnai važiuoja pirkti ne tik alaus, bet ir kitų alkoholinių gėrimų. Jei žmogus nori alaus tik tą dieną atsigerti, tai perka lietuviškose parduotuvėse, bet jei reikia kokiai šventei – jo Latvijoje prisikrauna į automobilius ir parsiveža“, – sako pašnekovas.

Pasienyje latviai mums stato parduotuves

Prieš gerą mėnesį ties Saločių pasienio postu latviai atidarė alkoholio parduotuvę. Lietuvaičiai ją atrado be jokios reklamos ir mielai joje lankosi.

Alaus, alaus kokteilių ir net nealkoholinio alaus kaina Latvijoje – perpus mažesnė nei Lietuvoje. Plastikinis 2 l talpos butelis stipraus alaus Latvijoje kainuoja nuo 1,6 Eur iki 1,9 Eur, o Lietuvoje toks kiekis atsieina apie 3 Eur.

Lietuvoje litras degtinės „Stoličnaja“ kainuoja apie 18 Eur, o latviai ją parduoda trečdaliu pigiau – 11,69 Eur. Viskio, brendžio latviškoje parduotuvėje kainos mažesnės daugiau nei 3 Eur.

Valdas sako jau girdėjęs kalbų, kad latviai alkoholio parduotuvę žada pastatyti ir pasienyje ties Joniškiu. Akivaizdu, kad pirkėjų ten netrūks. Anot pašnekovo, žmonės Lietuvoje nebeįperka aukščiausios rūšies brangiausio lietuviško alaus, tad renkasi pigesnį.

„0,5 l skardinė brangesnio gero alaus kainuoja 1,20 Eur, bet žmonės už tokią kainą jau renkasi „bambalį“ 5 laipsnių stiprumo alaus“, – sakė jis.

Vyras mano, kad mūsų valdžia turėjo kovą su alkoholiu pradėti ne nuo jo branginimo ir įsigijimo griežtinimo, o nuo švietimo. Nes buvo akivaizdu, kad alkoholio prekyba pereis į pogrindį arba žmonės ras kitų būdų, kaip alkoholio įsigyti. Dabar Joniškio jaunuoliai, prieš vykdami į Palangą, nulekia specialiai į Latviją alkoholio nusipirkti.

„Bambalinė“ kultūra išryškino tą alkoholizmo problemą. Prieš daug metų kaimuose veikę „taškai“ juk buvo neapskaitomi. Kai kaina alkoholio pasidarė normali, „bambaliai“ tapo tiesioginiu konkurentu „taškams“ ir tada problema pasimatė“, – kalba joniškietis.

Draudimai ir kontrolė – tik griežtės

Joniškio policijos pareigūnai „Etaplius“ teigė dar nepastebėję nelegalių prekybos alkoholiu vietų. Tą patį antrino ir Pakruojo pareigūnai, tačiau ir vieni, ir kiti sutarė, kad faktas, jog „taškų“ turi atsirasti, buvo akivaizdus. Visais laikais visose šalyje, prasidėjus draudimams, išgerti mėgstantys žmonės visuomet rasdavo būdų nusipirkti arba pasigaminti alkoholio.

Pirmieji draudimai, susiję su alkoholiu, Lietuvoje pradėjo veikti pernai rudenį. Nuo lapkričio 1 d. visose šalies parduotuvėse buvo uždrausta bet kokia reklama apie nuolaidas alkoholiui, akcijas.

Nuo šių metų kovo 1 d. buvo padidintas alkoholio akcizas. Alkoholis pabrango, o statistika skelbia drastiškai sumažėjusias pajamas iš alkoholio pardavimo – kovo mėnesį, kai įsigaliojo didesni akcizai, jų surinkimas smuko apie 64 proc.

Prieš savaitę Seimas gerokai sugriežtino ir alkoholio prekybą, vartojimą bei reklamą. Vieni draudimai įsigalios nuo 2018 m., kiti – nuo 2020-ųjų.

Kovotojai su girtavimu sustoti nežada – „valstiečiai“ jau siūlo taikyti ir baudas, jei pasirodai su buteliu rankose arba jei automobilio keleivis atsidarė alaus skardinę.

Jau įregistruotas Administracinių nusižengimų kodekso papildymas, kuriuo, jei automobilyje bus laikomas atkimštas alkoholinio gėrimo butelis, grės bauda nuo 14 iki 30 Eur. Jei nusižengiama pakartotinai, bauda bus didesnė – nuo 30 iki 90 Eur. Be to, toks asmuo bus įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.

Taip pat 14–30 Eur bauda grės visiems, kurie alkoholinio gėrimo butelį išsineš po 20 val. darbo dienomis, o sekmadieniais – po 15 val. Griežtinamos baudos ir už alkoholio pardavimą jaunesniems nei leistina pirkėjams – siūloma bausti nuo 90 iki 180 Eur bauda.

„Valdžia nusitaikė ne į tuos žmones“

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas:

– Kovojame ne su tais, kurie turi problemų ir diena iš dienos geria, o su tais, kurie savaitgalį nueina į lauko kavinę ar barą. Situacija primena seną anekdotą, kur policininkas sustabdo lėtai važiuojantį automobilį ir vairuotoją nubaudžia už greičio viršijimą. Kai vairuotojas pasipiktinęs paklausia: „Kodėl baudžiate mane, o ne tuos, kurie greitai laksto?“ Policininkas atsako: „Aš jų nepaveju.“

Taip pat ir čia. Tyrimai rodo, kad mažuma (dešimtadalis žmonių) išgeria didžiąją dalį
(40 proc.) alkoholio. Ar valdžią nusitaikė į juos? Aišku, kad ne.

Na, dalis jaunimo dabar tai tikrai aplenks Lietuvą. Ar būdamas 19-metis norėtumėte važiuoti vasarą į šalį, kurioje pilnametis legaliai negali nusipirkti alaus? Bet didžiausia žala bus ne šalies biudžetui, o žmonėms. Iš piniginės pusės – visi gėrimai jau dabar Lietuvoje yra labai brangūs, jei gėrimų kainas palyginsime su žmonių pajamomis. Mums pasakoja, kad alkoholio kontrolėje mes sekame Skandinavijos keliu. Bet juk vidutinis skandinavas už savo atlyginimą gali nusipirkti daug daugiau gėrimų nei vidutinis lietuvis. Paprastai tariant, pagal tai, kiek žmonėms brangu įsigyti gėrimų, skandinavus mes jau pralenkėme.

Manau, kas norės, tas ir toliau gers. Tik dalis gers nelegalią produkciją ir už tai nemokės jokių mokesčių. Kiti gers alų, įsigytą Lenkijoje ar Latvijoje, ten ir sumokės akcizo mokesčius.

Lietuvoje dažnai JAV rodo kaip pavyzdį, esą ten alkoholis tik nuo 21 metų ir dėl to nekyla problemų. Bet ten išaugo visa karta žmonių, kuriems narkotinių medžiagų įsigyti buvo lengviau nei alaus. O dabar vis daugiau valstijų legalizuoja ar bent dekriminalizuoja marichuaną.

Griežtinant įstatymus, darbo padaugės policijos pareigūnams. Todėl natūraliai kyla klausimas – kuo norime, kad užsiimtų mūsų policija? Kad saugotų žmonės ar kad vaikytųsi devyniolikmetį su alaus skardine vasarą paplūdimyje?