Kovoje su teršėjais Kaunas stiprina priemonių arsenalą: požeminei žvalgybai pasitelktas georadaras

Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, šiam tikslui mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georadaru ėmė „šukuoti“ įtartinus miesto plotus. Pirmieji tyrimai, fiksuojant giliai po žeme esančius objektus, atlikti Taikos prospekte – ieškota neteisėtai įrengtų buitinių nuotekų vamzdžių.

Tikslas – pažeidėjų identifikacija

Jau kelerius metus iš eilės Kaunas didina pastangas siekiant svarbaus tikslo – identifikuoti ir išnaikinti Girstučio ir Gričiupio upelių taršos šaltinius. Didžioji jų dalis per miestą vagoja po žeme ir tik nedidelė atkarpa išnyra į paviršių. Dėl to ypač sudėtinga pričiupti miesto viduryje žalą aplinkai darančius asmenis, kurie įtariami upių vagas paverčiant kanalu buitinėms nuotekoms nuleisti.

Siekiant identifikuoti galimus teršėjus, Kauno miesto savivaldybė kartu su Aplinkos apsaugos departamento ir bendrovės „Kauno vandenys“ specialistais jau kuris laikas vykdo tikslinius reidus. Jų metu tikrinami upelių kaimynystėje gyvenantys asmenys. Dalis nuosavų namų savininkų nėra sudarę sutarčių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų, todėl privalo pasirūpinti valymo įrenginių priežiūra bei įrodyti, kad jų naudojama vietinė nuotekų sistema veikia tvarkingai.

„Girstupio ir Gričiupio upelių tarša – tai ne momentinė avarija, bet ilgametė ir tyčinė veikla, kuria kažkas bando taupyti miesto sąskaita. Toks neatsakingas požiūris yra ne tik žala aplinkai, bet ir visai bendruomenei – žmonėms, miesto erdvėms. Kadangi nepavyko apeliuoti į žmonių sąmoningumą ir atsakomybės jausmą, imamės papildomų veiksmų, kurie padės tuos asmenis surasti ir nubausti“, – komentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Stiprinant kontrolei pasitelkiamas priemones miesto vadovai kreipėsi pagalbos į Aplinkos ministeriją, prašydami sudaryti galimybes išžvalgyti teritorijas georadaru. Šiuo prietaisu sėkmingai aptinkami linijiniai inžineriniai objektai, kadangi jų padėtis tiksliai nustatoma ne tik plokštumoje, bet ir erdvėje.

Aplinkos ministerijos parama

Trečiadienį Kaune lankęsi Lietuvos geologijos tarnybos ekspertai atliko pirmuosius bandymus privačiuose sklypuose ir viename Taikos prospekto garažų masyve.

„Pasitelkus Geologijos tarnybos turimą georadarą, tęsiame nelegalių nuotekų vamzdžių paiešką po žeme, kuriuos savininkai kažkada galimai „pamiršo“. Kviečiu ir kitas savivaldybes atsiliepti, kad efektyviai patikrintume gyventojų nusiskundimų pagrįstumą“, – teigė Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Georadaru skenuojant žemės paviršių, gruntu sklinda elektromagnetinė banga, kuri atsispindi nuo gilumoje esančių objektų ir visa išsami informacija atvaizduojama kompiuteryje. Komunikaciniai bei nuotekų tinklai, taršos židiniai ir kiti kliuviniai fiksuojami net 15–20 metrų gylyje.

Požeminę žvalgybą vykdantys specialistai žada, kad ši misija Kaune nebus vienadienė. Sudėtingus, bet sykiu rezultatyvius tyrimus ketinama tęsti ir kitose miesto vietovėse. Be to, potencialių aplinkos teršėjų lauks neplaninės patikros.

Patikrinimų išvengti nepavyks

„Kauno vandenų“ atstovams šiuo metu žinoma apie pusšimtis vietų, kur yra tikimybė aptikti upelių taršos šaltinius. Tokie taškai identifikuoti apibendrinus per reidus surinktus duomenis bei reaguojant į gyventojų suteiktą informaciją.

Tikrindami vietines nuotekų sistemas naudojančius namų ūkius, specialistai prašo pateikti sutartis dėl nuotekų tvarkymo, analizuoja dokumentuose nurodytus skaičius, ar šie neprasilenkia su realybe. Tuo pačiu inspektuojami nuotekų valymo įrenginiai.

Tiems, į kurių namus nepavyksta prisibelsti, rengiami kvietimai atvykti ir suteikti visą reikiamą informaciją. Vien per šiuos metus išsiųsta daugiau kaip 4 tūkst. tokių laiškų. Kauniečiai taip pat konsultuojami dėl prisijungimo prie miesto komunalinių nuotekų tinklų.

Teršėjams – jokios tolerancijos

„Savavališkai po žeme nutiesti vamzdžiai ir jais į upelius tekantys teršalai anksčiau kažkam atrodė norma, bet šiandien tokiam elgesiui negali būti jokios tolerancijos. Su tokiu atgyvenusiu požiūriu ir piktybišku elgesiu miestas nesitaikstys. Kad ir kiek laiko, pastangų tai pareikalaus, privalome juos nustatyti. Esame dėkingi Aplinkos ministerijai už palaikymą. Čia tikimės ir pačių gyventojų supratingumo prisidedant prie bendro tikslo – išvalyti ir grąžinti miestui švarius upelius“, – kategoriškai kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pasak vicemero, tik likvidavus taršą, galės startuoti Gričiupio parko rekonstrukcija, kuriai jau parengtas techninis projektas ir gautas statybos leidimas.

Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės numato, kad gyventojai, vos tik atsiradus galimybei, turėtų vietinę nuotekų sistemą prijungti prie centralizuotų miesto surinkimo tinklų. Daugiau informacijos apie prisijungimo sąlygas bei prašymų teikimo tvarką galima rasti internete: kaunovandenys.lt.

Už gamtai padarytą žalą, eksploatuojant neteisėtus nuotekų tinklus, numatomos piniginės baudos, o tam tikrais atvejais gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė. Aplinkosaugininkų skiriama piniginė bauda siekia iki pusantro tūkstančio eurų.