Kovoje su bebrais ūkininkai pasigedo rajono valdžios paramos

Nebeišmanydami, kaip išvengti bebrų daromos žalos Kretingos ūkininkai kreipiasi į rajono valdžią, prašydami paremti jų kovą su šiais graužikais. Rajono meras ūkininkus siunčia pas medžiotojus, pastarieji apsileidimu kaltina pačius ūkininkus.

Paprašė Savivaldybės dėmesio
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininko Antano Stonkaus, Savivaldybė galėtų skirti didesnį dėmesį melioracijos problemoms spręsti.
„Daugelis rajono melioracijos griovių priklauso Savivaldybei, bet juose šeimininkauja bebrai. Statydami užtvankas jie gadina visą melioracijos infrastruktūrą. Tuomet pakilus vandeniui laukuose užpilami pasėliai “, – kalba A. Stonkus.
Praėjusią savaitę su rajono vadovu susitikę ūkininkai paprašė Savivaldybės paramos jų kovoje su bebrais, bet meras Antanas Kalnius juos nukreipė pas medžiotojus.
„Suprantu, kad meras ne viską gali žinoti, bet jeigu bebrai gadina Savivaldybės nuosavybę, tuo ir turėtų rūpintis Savivaldybė. Mums siūloma ieškoti finansavimo teikiant paraiškas projektams, bet kodėl aš turiu dalyvauti kokiam nors projekte, jeigu tai – ne mano žemė?“ – mero atsikalbinėjimais piktinasi A. Stonkus.
Vis dėlto ūkininkas pripažįsta, kad melioracijos problemos rūpesčių kelia ne vien kretingiškiams – tai visos Lietuvos galvos skausmas.
Vyras kalba apie tai, kad svarbu ne tik užtvanką išgriauti, net dažnai – ir griovio dugną išvalyti.
„Mes tiesiog prašome nepalikti griovių likimo valiai. Kaip kad vyras turi reguliariai barzdą skustis, kad nebūtų apšepęs, taip ir griovius reikia nuolat prižiūrėti“, – kalba A. Stonkus.

Medžioti gali ir ūkininkai
Tačiau medžiotojai, kaip aiškėja, nesijaučia turį prievolę žūtbūt naikinti bebrus.
Kretingos medžiotojų klubo „Briedis“ pirmininkas Rimantas Česnavičius paaiškina, kad kretingiškų medžioklės plotas baigiasi ties Darbėnų geležinkeliu, už kurio jiems medžioti nevalia.
Teritorija už geležinkelio link Palangos, kurioje yra įsikūrusių itin daug ūkių, priklausanti Palangos medžiotojams.
Nors per metus „Briedžio“ klubas sumedžiotoja apie 30 bebrų ir tokios medžioklės nesikrato, vis dėlto, kaip sako R. Česnavičius, ūkininkai ir patys galį kovoti su bebrais.
„Prieš porą metų Aplinkos ministerija priėmė įstatymą, kad praktiškai visus metus patys ūkininkai gali medžioti bebrus. Tačiau tai yra labai sunkus darbas, nes negalima bebrų sumedžioti nesuardžius užtvankos“, – aiškina „Briedžio“ klubo vadovas.
Pasak R. Česnavičiaus, ūkininkas su traktoriumi be vargo išardo bebrų užtvankas: „Viens, du ir darbas atliktas. O mes, medžiotojai, po vieną ar dviese per visą dieną teišardome vieną ar dvi užtvankas“.
Kretingiškio teigimu, per vieną upelį, priklausomai nuo jo dydžio, bebrai pastato ir tris, ir penkias, ir net septynias užtvankas.
„Iš tiesų nesame prieš bebrų medžioklę, bet mes net ir nežinome, kur kada jie pastatė užtvanką. Turi būti abipusis bendradarbiavimas su ūkininkais“, – sako medžiotojas.

Ragina ūkininkus valyti griovius
Palangos medžiotojų būrelio „Pensininkai“ vadovas vydmantiškis Edmundas Petrošius tvirtina, kad ūkininkai turėtų prižiūrėti melioracijos griovius, šalia kurių yra jų laukai – nesvarbu, kad tai nėra jų nuosavybė.
„Tos kalbos „čia mano – ne mano“ man nesuprantamos. Aš pats irgi ūkininkauju ir išsivalau šalia savo laukų esančius griovius“, – sako E. Petrošius.
Medžiotojas aiškina, kad bebrai darbuojasi ten, kur gausu krūmų, šakų – jiems ne vanduo yra svarbiausias. Todėl būtina krūmus pjauti, išsivežti šakas, taip pat – ir iš šalia esančių miškų.
Bebrai užtvankų statybomis užsiima du kartus per metus.
„Jeigu reikia, aš atvažiuoju su savo ekskavatoriumi. Tai – mano kaip ūkininko technika, bet atvykstu kaip medžiotojas. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad bet kuris ūkininkas gali tą patį padaryti!” – tvirtina vydmantiškis.
Per metus E. Petrošius irgi sumedžioja apie 30 bebrų. Daugiausiai iškvietimų sulaukia iš „Atostogų parko“ ar pavienių gyventojų Palangoje.
Palangos medžiotojų būrelis iš ūkininkų pernai sulaukė tik vieno skambučio.
„Važiavau į Joskaudų kaimą, bet dabar pro šalį važiuodamas matau, kad tame kanale jau greitai bus miškas. Visiškai nevalomas melioracijos griovys.
Iš tiesų mes, medžiotojai, atvykstame į iškvietimus geranoriškai, bet už ūkininkus valyti apleistų kanalų nesiruošiame“, – tikino pašnekovas.

Iš 847 km griovių per metus išvalo vos daugiau nei dvylika kilometrų
• Kretingos rajono savivaldybėje yra 847 km melioracijos griovių.
• Pernai išvalyta 15,5 km bei nuošienauta, kartu išpjaunant ir krūmus, 12,14 km griovių.
• Viso rajono melioracijos grioviams prižiūrėti pernai buvo skirta 200 tūkst. eurų. Šių metų biudžetas dar nepatvirtintas.
• Iš šių lėšų valomi grioviai, remontuojami laukų bei gyvenviečių melioracijos drenažo rinktuvai.
• Melioracijos įrenginiai, kurių vamzdynų skersmuo siekia iki 12,5 cm, priklauso žemės sklypų naudotojams, didesnio skersmens nei 12,5 cm – valstybei.
• Valstybė nukentėjusiems ūkiams skiria kompensacines išmokas tik nuo vilkų, o ne nuo bebrų ar kitų medžiojamųjų gyvūnų.