Kovinės savigynos kovų aistros vėl verda ant Lietuvos kariuomenės tatamio

Lietuvos kariuomenės kariai šalies Nepriklausomybės dieną paminėjo ir kovodami specialiai šiai progai skirtame karinės kovinės savigynos turnyre, kuris vyko kovo 9 dieną Rukloje. Po dešimties metų pertraukos Sausumos pajėgų iniciatyva vėl surengtos karinės kovinės savigynos kovos, kuriose savo jėgas išbandė 63 Lietuvos kariuomenės atstovai.

„Karinė kovinė savigyna yra Lietuvos karių individualaus karinio rengimo programos dalis. Jos dėka kariai išmoksta veiksmų, kuriais galima sulaikyti ar neutralizuoti priešininką nesant galimybės pagal tiesioginę paskirtį panaudoti šaunamojo ginklo. Kovinė savigyna kelia karių moralę, gerina fizinį pasirengimą, ugdo valią ir sveiką konkurenciją. Todėl džiaugiuosi, kad šių metų karinės kovinės savigynos turnyras, kuris tam tikra prasme buvo bandomasis, sulaukė tokio didelio susidomėjimo“, –sakė kovas stebėjęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę karių neatsiejama tarnybos dalimi buvo dvikovinės sporto šakos. Daug metų dukart per metus buvo rengiami karinės kovinės savigynos turnyrai – asmeninės įskaitos ir komandinės. Atgaivinus tradiciją surengtas pirmasis turnyras, kurį lydėjo atkaklios kovos, garbingi kovotojų žestai ir kolegų emocinės palaikymo bangos.

Kariai varžėsi 6 svorio kategorijose. Populiariausia svorio kategorija – iki 72 kilogramų. Joje kovojo 18 karių. Taip pat surengta merginų parodomoji dvikova. Pagal turnyro reglamentą kovos truko 3 minutes, o finalinės – 5. Esant lygiam taškų rezultatui, kovoti tekdavo papildomai. Visi dalyviai privalo dėvėti kimono, diržą, bandažą ir kitas apsaugos priemones.

„Ilgai laukėme šio turnyro ir atsivežėme dešimties žmonių komandą: 8 vaikinus ir dvi merginas. Visos taisyklės parengtos, kad varžybose gali dalyvauti skirtingų dvikovinių sporto šakų atstovai. Laiko trukmė verčia iškart atsiduoti kovai ir netaupyti jėgų – tai priartina prie realios profesinės situacijos. Pasirengimo metu buvo nemažai norinčiųjų išbandyti jėgas, tačiau kasdienis darbas parodo kas ko vertas“, – sakė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos fizinio rengimo dėstytojas Valerij Košelevič. Pasak dėstytojo, kovos laiko trukmė verčia iškart atsiduoti ir netaupyti jėgų.

„Tatamis man nuo mažų dienų mielas ir puikiai pažįstamas – esu išbandęs įvairias sporto šakas nuo dziudo iki karate. Kažkada tėtis pagrasino, kad jeigu nesportuosiu, tai užrašys į bažnyčios chorą, tad ir neliko kito kelio (šypsosi). Sportuoti Alytuje turime geras sąlygas ir jeigu vyks komandinis turnyras, tai mūsų rinktinė be vargo turėtų surinkti pajėgią komandą “,– sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1 rinktinės karys savanoris vyr. eil. Kęstutis Kavaliauskas, kuris dvi paskutines kovas laimėjo anksčiau laiko – vieną skausmingu veiksmu, o kitą – nokautu.

„Anksčiau esu sportavęs, vėliau buvo kelerių metų pertrauka ir vėl dvikovinių sporto šakų įgūdžius prisiminiau atėjęs į tarnybą. Vaidoto batalione turime galimybių sportuoti, tačiau turnyras atskleidė mano silpną vietą – reikia daugiau dėmesio skirti ištvermei. Gal jos ir pritrūko kovojant finale“, -po finalinės kovos sakė Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karys j. eil. Eugenijus Karlo.

Lietuvos kariai karinės kovinės savigynos jau daugiau nei penkerius metus yra mokomi pagal patvirtintą karinės kovinės savigynos sistemą, ugdančią karius sulaikyti ar neutralizuoti priešininką nesant galimybės tam panaudoti šaunamąjį ginklą. Šią sistemą, pagal sudėtingumą, sudaro trys lygiai. Pirmojo – bazinio – lygio karinės kovinės savigynos veiksmų ir elementų ne mažiau kaip 40 val. mokomi visų Lietuvos kariuomenės padalinių kariai, antrojo – ne mažiau kaip 100 val. mokomi koviniuose ir kovinės paramos vienetuose tarnaujantys kariai, trečiojo – ne mažiau kaip 160 val. mokomi žvalgybos padalinių kariai.

Karinės kovinės savigynos programą parengė Lietuvos kariuomenės fizinio rengimo instruktoriai. Daugelis jų ir šiuo metu tarnauja ir veda užsiėmimus Gen. S. Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, A. Ramanausko-Vanago Kovinio rengimo centre, Specialiųjų operacijų pajėgose, Lietuvos karo akademijoje ir kituose vienetuose.

Srž. spec. Ievos Budzeikaitės nuotraukos