Kovai su kvaišalais mokyklose Kauno rajono savivaldybė pasitelkė sociologiją ir islandų patirtį

Su priklausomais asmenimis dirbantys specialistai tvirtina, kad psichoaktyvių medžiagų įvairovė visame pasaulyje auga neregėtais tempais, o kvaišalų platintojai vis labiau taikosi į pažeidžiamiausias visuomenės grupes – paauglius ir jaunimą. Įsigyti šių medžiagų galima ir internetu.

2024-2025 m. sandūroje profesoriaus, habilituoto socialinių mokslų daktaro Gedimino Merkio vadovaujami sociologai Kauno rajono savivaldybės užsakymu sukūrė ir išbandė naują stebėsenos metodiką, kuri padėjo atskleisti vyresniųjų klasių moksleivių požiūrį į psichoaktyvias medžiagas, išsiaiškinti vartojimo lygį ir jį skatinančias indikacijas. Pirmadienį įvyko tyrimo pristatymas, kuriame dalyvavo savivaldybės ir atsakingų institucijų vadovai, specialistai.

Idėja atlikti tokį tyrimą Kauno rajono merui Valerijui Makūnui kilo po viešnagės Islandijoje. Per dešimtmetį ši šalis sumažino narkotikų ir alkoholio vartojimą daugiau nei perpus. Tai pasiekti padėjo griežti įstatymai ir kolektyvinės pastangos.

Pirkti alkoholinių gėrimų Islandijoje leidžiama tik sulaukus dvidešimties. Sudrausminti paauglius padėjo ir įvesta komendanto valanda. Po dešimtos valandos vakaro viešosiose erdvėse tvarką prižiūri moksleivių tėvai. Kita veiksminga priemonė kovojant su priklausomybėmis yra jaunimo užimtumas, šiam tikslui maža Islandija negaili pinigų.

Kauno rajono savivaldybė taip pat gausiai investuoja į sporto infrastruktūros kūrimą, ne vienus metus vykdo prevencines programas, remia neformalų ugdymą. Aktyviai bendradarbiaujama su policijos pareigūnais, kurie dronų pagalba stebi situaciją mokyklų prieigose.

Savo pasiryžimą toliau tęsti bendras programas patvirtino renginyje dalyvavusi Kauno rajono policijos viršininkė Monika Puškovienė, Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos funkcijas vykdanti Jolanta Jankauskienė, Visuomenės sveikatos biuro direktorė Rita Gudauskienė, Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorius Dalius Balčiūnas, kiti pasitarimo dalyviai.

„Sociologinis tyrimas mums suteikė vertingos informacijos. Žinodami realią padėtį galėsime taikyti veiksmingas priemones. Tam reikės ne tik specialistų, bet ir visos bendruomenės pastangų“, – kalbėjo V. Makūnas. Nors tyrimas nenustatė kritinių signalų, tačiau, meras pabrėžė, kad nusiraminti nereikėtų, nes didėja ne tik narkotikų, bet ir tabako, alkoholio prieinamumas. Šias aplinkybes konstatuoja ir patys moksleiviai.

„Remdamiesi tyrimu artimiausiu metu turime parengti priemonių planą ir imtis konkrečių veiksmų“, – tolimesnius žingsnius įvardijo J. Jankauskienė.

G.Merkys tvirtino, kad anoniminė apklausa ir pasirinkta nuomonės nuskaitymo metodika pasiteisino, nes 844 mokiniai ilgą klausimyną užpildė kruopščiai ir atsakingai. Apklausoje naudota psichoaktyvių medžiagų nomenklatūra buvo sudaryta konsultuojantis su Lietuvos narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu.

Profesoriaus teigimu, inovatyvi metodika padėjo nustatyti veiksnius, kurie paveikia dalies moksleivių polinkį į psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Tai – socializacijos šeimoje ir mokykloje aplinkybės, mokinių psichologinės būsenos, požiūris į narkomaniją, jos keliamas rizikas, mokyklos prevencinio darbo veiksmingumas. „Svarbu, kad paaugliai neiškristų iš švietimo sistemos, kurioje rizikos požiūriu jie lieka sąlyginai saugesni“, – pabrėžė G. Merkys.