Kova prieš svaigalus: naujos programos, glaudesnis bendradarbiavimas su barais

Siekiant šalyje mažinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą, per artimiausius kelerius metus planuojama įgyvendinti naujas prevencines programas, stiprinti bendradarbiavimą tarp barų, klubų ir saugumą užtikrinančių institucijų.

Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), 2024–2026 metais numatyta imtis maždaug pusšimčio priemonių.

Tikimasi, kad jos padės ne tik mažinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą, pasiūlą, paklausą bei žalą, bet ir užtikrins prieinamą ir kokybišką priklausomybės ligų gydymą.

Siekiama užtikrinti, jog psichikos sveikatos centruose kasmet mažiausiai 10 tūkst. gyventojų būtų suteikta pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.

Be kita ko, ketinama įsteigti penkis papildomus stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos ir Minesotos programos skyrius Lietuvos regionuose. Ši programa skirta priklausomybei nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei azartinių lošimų gydyti.

Mažinant alkoholio ar tabako gaminių pasiūlą, planuojama plėsti socialinį dialogą su verslu, patikrinimų metu daugiau dėmesio skirti didelės ir vidutinės rizikos vietoms.

Ims pavyzdį iš Švedijos

Kaip BNS informavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), remiantis gerąja Švedijos patirtimi, 20-yje savivaldybių planuojama įgyvendinti saugaus naktinio gyvenimo užtikrinimo modelį.

Programa Švedijoje sėkmingai veikia nuo 1995 metų.

Ji numato glaudų ir nuoseklų barų, klubų ir kitų palinksminimo vietų bendradarbiavimą su valstybės institucijomis, siekiant užkirsti kelią alkoholinių gaminių prekybai nuo jų apsvaigusiems žmonėms ir nepilnamečiams, užtikrinant apsvaigusių ar savimi pasirūpinti nesugebančių žmonių saugiomis kelionėmis namo.

„Verslas yra dažniausiai atsiskyręs nuo valstybinių įstaigų ir dažniausiai vieni kitus  laiko priešais, tai čia labiau, kad jie tartųsi, kad turėtų kokį nors kontaktą ir suprastų, kad vieni kitiems gali kažkuo padėti“, – BNS planus komentavo NTAKD specialistė Roberta Arbačiauskaitė.

„Darbuotojų darbo zona yra visa baro vieta ir ji turėtų užtikrinti, kad visi saugiai jaustųsi. Tą ir bandysime taip sudėlioti, kad jie turėtų sąmoningumo jausmą klientams“, – pridūrė ji.

SAM siekia, kad 2025 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui tektų 10,4 litro suvartoto absoliutaus alkoholio, 2022 metais šis rodiklis siekė 11,2 litro.

Pasigenda prevencinių priemonių

Anot NTAKD, taip pat šiuo metu stebimas intervencinių priemonių, susijusių su tabaku, elektroninėmis cigaretėmis ir kaitinamuoju tabaku, trūkumas, todėl bus atnaujinta veikianti ankstyvosios intervencijos programa, skirta eksperimentuojantiems ar nereguliariai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas asmenims bei išbandytos dvi naujos.

„Šio projekto principas yra rasti, papildyti intervencijų krepšelį mokiniams (...), kad būtų galima mokinį nukreipti ne tik į esamą, bet ir į kitą (programą – BNS), tarkime, jeigu jis turi problemų su elektroninių cigarečių rūkymu, tai kad būtų specialiai tam ankstyvos intervencijos programa“, – teigė R. Arbačiauskaitė.

Ankstyvoji intervencija vykdoma grupiniuose užsiėmimuose, kurių metu ugdomos vaikų neigiamos nuostatos į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.

Jaunuoliai prie programos prisideda savo noru, yra atsiunčiami mokyklos gerovės komisijos arba teismo nutarimu.

Už ankstyvosios intervencijos vykdymą savivaldybėse atsakingi Sveikatos biurų ir Pedagoginių psichologinių tarnybų darbuotojai.

Svarsto sekti Vilniaus pavyzdžiu

NTAKD taip pat svarsto 12-oje savivaldybių vykdyti Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ jau išbandytą prevencinę programą.

Islandijos specialistų sukurtos programos tikslas – suformuoti tinkamą socialinę aplinką vaikams, siekiant mažinti narkotikų, alkoholio patrauklumą.

„Tai Lietuvoj galbūt viena iš geriausių priemonių, kuri yra tikrai moksliškai pagrįsta ir jau netgi bandoma nuo 2020 metų“, – BNS sakė laikinai Vilniaus visuomenės sveikatos biuro direktorės pareigas einanti Aurelija Šiautkulienė.

Anot jos, sukuriami individualūs prevencijos planai, o jų įgyvendinimas sudaro sąlygas „tėvams atrasti ryšį su vaikais, vaikams gauti žinių apie nevartojimo svarbą, ir administracijai labiau pažinti mokinius ir į ką reikėtų labiau atkreipti dėmesį“.

Sprendimas dėl prevencinės programos vykdymo bus priimtas po konsultacijų su užsienio ekspertais, apžvelgus ir išnagrinėjus šalies situaciją ir galimybes.

Nacionalinės darbotvarkės plane 2024–2026 metams taip pat numatyta užtikrinti, kad 40-yje savivaldybių efektyviai veiktų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos koordinavimo struktūros.

Šios ir kitos priemonės numatytos anksčiau pavasarį patvirtintame Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo 2024–2026 metų plane.

Joms įgyvendinti planuojama skirti 47,3 mln. eurų.