Korupcijos šešėlyje atsidūrusių merų karjera nesibaigė: ar Lietuva išlaikė skaidrumo egzaminą?

Praskriejus pirmajam savivaldos rinkimų turui tapo aišku, kad 19-oje savivaldybių antrojo etapo neprireiks. Likusioje 41-oje savivaldybėje po dviejų savaičių ietis surems po du daugiausia balsų surinkusius kandidatus. Nors prieš rinkimus buvo aišku, kad dalis kandidatų į merus minimi korupcijos skandaluose ir galimai yra susitepę, panašu, jog rinkėjams tai – nė motais.

Šviežiausias korupcijos skandalų dalyvis Ričardas Malinauskas Druskininkų savivaldybėje be didelės konkurencijos nušlavė oponentus ir tapo meru dar vienai kadencijai. Dar 6 kandidatai, pastaraisiais metais sulaukę įtarimų korupcija, kitose savivaldybėse pateko į antrąjį rinkimų turą. Tad kyla klausimas: ar Lietuvos rinkėjai išlaikė skaidrumo egzaminą?

Kelias – vis dar atviras

Vasario pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė, kad ilgamečiam Druskininkų savivaldybės vadovui, dar kitaip vietos caru vadinamam R. Malinauskui, bei jo patarėjui Aivarui Kadziauskui pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu. Akivaizdu, kad šie įtarimai nuo politiko nutekėjo lyg vanduo nuo žąsies. Per pirmąjį savivaldos rinkimų turą R. Malinauskas surinko 70,50 proc. rinkėjų balsų ir be vargo įgijo teisę toliau šildyti mero kėdę.

Dairantis po Lietuvą, kitus kandidatus, siejamus su korupcija, taip pat lydėjo sėkmė. Rytis Mykolas Račkauskas pernai sulaukė STT viešnagės ir vėliau buvo nušalintas nuo Panevėžio miesto mero posto, o šiemet turi galimybę pratęsti savo vadovavimą. Surinkęs 28,62 proc. rinkėjų balsų antrame ture jis mes pirštinę parlamentarui Povilui Urbšiui, kuris surinko 18,01 proc. balsų.

R. M. Račkausko likimo brolis, Anykščių meras Kęstutis Tubis, šių metų pradžioje dėl įtarimų korupcija taip pat buvo nušalintas nuo pareigų, o pasibaigus pirmajam rinkimų turui jis prasibrovė į antrąjį etapą. K. Tubis surinko 20,95 proc. balsų ir dėl mero pozicijos rungsis su 24,33 proc. balsų surinkusiu Sigučiu Obelevičiumi.

Utenos rajono merui Alvydui Katinui, kuris sausio mėnesį pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nedaug trūko iki mažo stebuklo – jis galėjo po pirmojo turo tapti meru, tačiau pritrūko šiek tiek balsų. Dabar, surinkęs 42,08 proc. balsų, antrame ture jis varžysis su Marijumi Kaukėnu, sulaukusiu 22,88 proc. rinkėjų palaikymo. Panaši situacija nutiko ir Antanui Čepononiui. Tiesa, jis vasario mėnesį buvo išteisintas dėl piktnaudžiavimo, o pirmajame ture surinko 46,25 proc. balsų ir pateko į antrąjį etapą.

Visagino merė Dalia Štraupaitė ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis dėl įtarimų korupcija taip pat priversti minti teismo slenkstį. Šie du kandidatai, kurių pavardės neseniai mirgėjo galimos korupcijos bylose, irgi prasibrovė į antrąjį turą.

Rinkėjai pavargo nuo skandalų

Nors visi šie asmenys sulaukė teisėsaugos ir žiniasklaidos dėmesio, akivaizdu, kad tai jų politinės karjeros nesugriovė. Tai pripažįsta ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, Politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis. Anot jo, galimai susitepusių kandidatų laimėjimai ar patekimas į antrąjį turą nereiškia, kad rinkėjai yra atlaidūs ir greitai viską pamiršta. Tam yra kita priežastis.

„Aš sakyčiau, kad šioje vietoje yra ne pakantumas korupcijai, bet yra tam tikras nuovargis nuo visų procesų, kurių metu yra naudojama operatyvinė informacija. Dar svarbiau, kad šių procesų metu žmonės lieka nenuteisiami. Juk galime prisiminti ir tą pačią Darbo partijos bylą, kur buvo bylinėjamasi kelerius metus, o rezultatas buvo nulinis“, – bendraudamas su Alfa.lt kalbėjo politologas.

Pasak Š. Liekio, kalbant apie kaltinimus ar įrašus, susijusius su kandidatų teistumu, rinkėjai nėra linkę to prilyginti sunkiems nusikaltimams, pavyzdžiui, nužudymui ar išprievartavimui.

„Visi labai dažnai įžvelgia, kad tos bylos yra politizuotos. Kitaip tariant, yra gaudomi tie, kuriuos reikia ir kurie yra nenaudingi arba tam tikru momentu kažkam nepatiko. O pati valstybė tuo metu sisteminių dalykų nesprendžia. Tad dėl to yra toks atmestinas požiūris į korupcijos skandalus ir su tuo siejamus politikus“, – situaciją aiškino VDU profesorius.

Pasiteiravus, ar rinkimų rezultatams galėjo turėti įtakos neseniai Lietuvą sudrebinęs teisėjų korupcijos skandalas, politologas šiuo atveju įžvelgė uždarą ciklą, bet šio skandalo reikšmės rinkėjų apsisprendimui pernelyg nesureikšmino.

„Jeigu yra nepasitikėjimas teismais, tai kaip tu gali pasitikėti kažkokiais sprendimais, kurie yra priimami tų teismų? Apskritai yra susiformavusi nepasitikėjimo kultūra politiniame lygmenyje ir visi operatyviniai veiksmai, kurie ištransliuojami viešai, diskredituoja pačią sistemą. Visgi manau, kad žmonės į tai žiūri atmestinai ir dabartinėje būklėje akivaizdu, jog tai nėra faktorius, galintis daryti įtaką politiko diskreditavimui.“

Apibendrindamas rinkimų rezultatus, Š. Liekis sakė, kad, jo nuomone, rinkėjai skaidrumo egzaminą išlaikė. „Mano nuomone, išlaikė. Yra viskas gerai. Rinkėjai balsavo už empatiją, artumą, o ne už demagogiją ir faktais neparemtus skandalus bei įvairias pretenzijas“, – kalbėjo pašnekovas.

Derėtų vertinti atskirai

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas Alfa.lt visų pirma pabrėžė, kad, jei žmogui yra pateikti įtarimai, tai dar nereiškia, jog jis yra nusižengęs įstatymui ir juo labiau – korumpuotas. Vis dėlto savivaldybių rinkimų rezultatai, anot pašnekovo, yra galimybė įsivertinti ir geriau suprasti, kaip mąsto ir ką vertina žmonės.

„Nemanau, jog merų rinkimų rezultatai suteikia pagrindo manyti, kad esame pakantūs korupcijai. Kaip tik matau, kad per pastarąjį dešimtmetį nepriekaištingai politikų reputacijai bent jau nacionalinėje politikoje visuomenė ir politinių partijų atstovai suteikia daugiau svarbos nei anksčiau. Pažiūrėkite, kas per šiuos rinkimus nutiko Liberalų sąjūdžiui“, – sakė S. Muravjovas.

Kita vertus, pasak eksperto, akivaizdu, kad dalis gyventojų nesureikšmina politikų teistumo ar neskaidrumo. Kaip tęsė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas, savivaldybių rinkimai išryškina dilemą – iš tyrimų matoma, kad Lietuvos gyventojai vertina ūkiškus politikus, kurie tvarko miesto aplinką ir rūpinasi gyventojų kasdiene buitimi.

„Tad įtariu, kad žmonės dažnai susiduria su klausimu, už ką balsuoti: ar už ūkišką, bet galimai neskaidrų politiką, ar etišką ir skaidrų, bet abejotiną „vadybininką“? Taip pat neabejoju, kad pradėti tyrimai daugelio žmonių akyse dar nereiškia nuosprendžio. Būtent dėl to siūlyčiau kiekvienos savivaldybės rinkimų rezultatus vertinti atskirai“, – akcentavo jis.

Reikia aukštesnių skaidrumo standartų

S. Muravjovo nuomone, kol kas šiek tiek anksti kalbėti apie teisėjų korupcijos skandalo pasekmes. Tačiau kai kurie politikų veiklą prižiūrinčių įstaigų sprendimai, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos arba Vyriausios tarnybinės etikos komisijos, suteikia pagrindo suabejoti, ar visiems politikos dalyviams yra taikomi tie patys standartai.

„Tai yra blogai ir būtina taisyti, jei norime, kad visuomenė labiau pasitikėtų šiomis itin svarbiomis priežiūros institucijomis ir teisingumu šalyje“, – tikino pašnekovas.

Remiantis eksperto pateiktais skaičiais, po 2015 m. savivaldybių rinkimų į tarybas pateko bent 38 teisti politikai. Po 2011 m. tokių politikų buvo bent 23. Tai įrodo, kad politikai su teistumu nėra naujiena Lietuvos padangėje. Ekspertas taip pat nemano, kad šie žmonės negalėtų dalyvauti demokratinės šalies rinkimuose.

Apibendrindamas pirmojo turo rezultatus ir atsakydamas į klausimą dėl skaidrumo politikoje, S. Muravjovas akcentavo, kad atėjo laikas sau taikyti dar aukštesnius standartus.

„Norėčiau, kad į tarybas patekę politikai pradėtų veikti dar skaidriau nei iki šiol. Šių rinkimų „skaidrumo egzaminą“ išlaikysime, kai kiekviena savivaldybės taryba pradės dar labiau tartis su gyventojais ir turės bent po vieną dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą, kuri suteiks žmonėms progą patiems nuspręsti, kokioms miesto reikmėms jie išleis bent keliasdešimt tūkstančių eurų iš savivaldybės biudžeto“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.