Aktualijos | 7 MIN.
Tiek ligoninių vadovai, tiek medikų atstovai pripažįsta, kad korupcija sveikatos sistemoje vis dar gaji. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šią savaitę pranešė parengusi korupcijos prevencijos planą, kuriame daug dėmesio skiriama visuomenės informavimui. Vis dėlto, kalbėdami apie korupcijos prevenciją, gydytojai siūlo gerinti darbo sąlygas ir keisti gydymo įstaigų vadovų darbo stilių.
A. Gerliakienė: korupciją skatina prastos medikų darbo sąlygos
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerkliakienė pabrėžia, kad prastų gydytojų darbo sąlygų ignoravimas yra pagrindinė korupcijos gajumo
sveikatos sistemoje priežastis. Pasak jos, visa sistema šiuo metu išgyvena lėtinį deficitą, kai trūksta ne tik didesnio finansavimo, bet ir gydytojų kvalifikacijos kėlimo mokymų, laiko klinikiniam darbui.
„Aš nematau jokių perspektyvų šiandien dienai, kad bus kitaip. Todėl, kad, jei sistema yra lėtiniame deficito būvyje, tai deficito palydovas visada yra korupcija“, – Eltai sako A. Gerliakienė.
„Pirmiausia, aišku, finansavimas, bet tai apima ne tik medikų atlyginimus. Ir pačios sistemos finansavimas turi būti adekvatus. Turi būti mokama už paslaugos įkainį, o ne pagal tai, ką sugalvoja ligonių kasų administracija“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad sveikatos sistemai turėtų būti skiriamas ir didesnis procentas lėšų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės teigimu, valstybės institucijos, gerindamos finansinę sveikatos sistemos padėtį, turi priimti politinius sprendimus, o ne palikti gydytojų algų klausimą spręsti gydymo įstaigų administracijoms.
„Dėl finansavimo turi būti priimti labai rimti politiniai sprendimai, o ne viskas suvedama į tai, kad administracija turi pasirūpinti algų didinimu. Nes tam, kad padidintų algas, administracija turi turėti iš ko jas didinti. Jeigu nėra finansavimo tokio, koks jis turėtų būti, tai atitinkamai nebus jokio didinimo ne tik algoms, bet ir pačioms paslaugoms“, – akcentavo A. Gerliakienė.
Pasak jos, medikams trūksta laiko klinikiniam darbui, nes jie – užkrauti administracine našta, pavyzdžiui, anketų pildymu ir apklausų vykdymu. Taip pat, pažymi A. Gerliakienė, Lietuvoje gydytojai dirba daugiau nei kitų Europos šalių specialistai.
„Medikai praktiškai nebeturi laiko klinikiniam darbui. Administracinė našta jau nebepakeliama ir ji toliau didinama – vis nauji teisės aktai kuriami, pagal kuriuos turi būti visokios anketos pildomos, apklausos vykdomos, visokios pažymos išrašinėjimos, kas tikrai yra ne mediko darbas“, – vardino LMS valdybos pirmininkė.
„Darbo krūviai yra visiškai nesužiūrėti ir atitinkamai nėra strateginio planavimo, kiek mes turime paruošti medikų. EBPO duomenimis, Lietuva turi daugiau gydytojų 100 tūkst. gyventojų negu Europos valstybės, tačiau išsiaiškinau, kad skaičiuojama ne pagal fizinių asmenų, bet pagal darbo krūvius – etatus. Vadinasi, medikai dirba žymiai daugiau Lietuvoje, negu gydytojai Europos Sąjungoje“, – aiškino A. Gerliakienė.
Jos teigimu, korupcija sveikatos sistemoje nebus suvaldyta, jei medikų darbo sąlygos nebus gerinamos.
„Korupcija negali būti kitokiu būdu suvaldyta, ei visų šių dalykų nesužiūrėsime. O kadangi nėra jokių strateginių žingsnių ir iki šiol ministerija nežino, kiek iš tikrųjų fizinių asmenų medikų dirba sistemoje ir net nesiruošia to išsiaiškinti, tai aš suprantu, kad iš tos korupcijos mes niekada ir neišlipsime“, – prognozuoja medikų atstovė.
Joniškio ligoninės vadovas: gydymo įstaigų administracija turi kelti medikams atlyginimus
A. Gerliakienei tikinant, kad vienas geriausių korupcijos prevencijos būdų – valstybės finansinė pagalba
sveikatos sistemai, Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas mano, jog medikų darbo užmokestį vis tik turėtų didinti patys gydymo įstaigų vadovai.
„Vertinant gydytojo elgesį, svarbu turėti omenyje ir sąlygas, kurias jam sudaro vadovas. Jeigu vadovas nustato, kad 30 metų stažą turinčiam gydytojui yra mokamas 1400 eurų į rankas atlyginimas, tai faktas, kad jis toleruoja korupciją“, – pabrėžia M. Gedminas.
„Jei tiek moki už tokį krūvį, už tokią atsakomybę – toleruoji korupciją. Reiškia, tavo vadyba yra tragiška. Didelė įstaigų vadovų dalis vis dar mano akyse yra tragiškai apsileidę ir sudaro sąlygas, kuriomis gali klestėti korupcija“, – kritikuoja ligoninės vadovas.
Vis tik M. Gedminas pripažįsta, kad, nors ir rečiau, vis dar susiduriama su kitokiomis korupcijos apraiškomis, pavyzdžiui, įtakingų asmenų bandymu gauti geresnes gydymo sąlygas. Šią savaitę Joniškio ligoninės direktorius paviešino situaciją, kai asmuo, naudodamasis savo padėtimi, bandė prašyti gydymo įstaigos išimtinių sąlygų dėl pacientų lankymo.
„Tokie atvejai dabar jau retėja, bet anksčiau jų būdavo dažniau. O šiaip sveikatos sistemoje jie yra labai dažni. Manau, kad mes, Joniškio ligoninė, esame apsimokę ir pasiruošę savo bendruomenę, bet kiekvienas medikas nuo pirmų savo dienų rezidentūroje susiduria su tuo reiškiniu, kad yra lygūs ir lygesni. Tai šitas reiškinys vis dar, deja, yra“, – sako M. Gedminas.
„Čia buvo paskutinis lašas dėl to, kad (asmens prašymas – ELTA) sutapo su patiriamu dideliu emociniu stresu. Vis tos taisyklės kažkam neįtinka ir šis žmogus grasino ministerija, rodė savo galią. Žmonės pasakė – „velniop, mes čia dirbam ne tam, kad mums kas nors grasintų“. Todėl mes parengėm viešą atsaką, kad jie žinotų savo ribas“, – situaciją prisimena ligoninės vadovas.
Ministerija parengė korupcijos prevencijos planą
Siekiant mažinti korupciją sveikatos sistemoje, SAM parengė šakinį korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2023–2025 m. veiksmų planą, kuriuo bus siekiama didinti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą, užtikrinti efektyvią ir koordinuotą priežiūros funkciją, siekti, kad sveikatos priežiūros sistemos įstaigos ne tik formaliai įgyvendintų priskirtas korupcijos prevencijos priemones, bet pačios prisiimtų atsakomybę kovojant su korupcija.
Į veiksmų planą įtraukti penki uždaviniai, susiję su visuomenės elgesio pokyčiais ir institucijų veiklos skaidrinimu ir efektyvesniu darbu. Kai kurios priemonės bus atviros visuomenei, pavyzdžiui, įstaigos turės viešinti daugiau informacijos apie veiklos rezultatus, viešai pateikti atmintines pacientams apie korupcijos prevenciją, teikti informaciją interneto svetainėse.
„Turės būti gerinama administracinių ir viešųjų paslaugų kokybė, pavyzdžiui, ir toliau bus skiriama daug dėmesio gydymo įstaigų prievolei rodyti visus laisvus laikus pas gydytojus Išankstinėje pacientų registravimo (IPR) informacinėje sistemoje“, – teigia ministerija.
Kita dalis uždavinių skirta darbuotojų švietimui ir įstaigų vidaus procesų skaidrinimui, pavyzdžiui, darbuotojams bus teikiama daugiau informacijos apie pranešėjų duomenų apsaugą, kuri yra viena iš svarbesnių priemonių kuriant korupcijai atsparią aplinką.
Daug dėmesio bus skiriama interesų konfliktų valdymui, efektyvesnei ūkio subjektų veiklos priežiūrai bei sprendimų ir procedūrų skaidrumui. Bus organizuojami darbuotojų mokymai, atvejo analizės.
Rengiant korupcijos prevencijos veiksmų planą
SAM sudaryta darbo grupė bendradarbiavo su sveikatos priežiūros sistemos įstaigomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija, „Transparency International“ Lietuvos skyriumi ir kitomis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Tikimasi, kad rezultatai, pasiekti kovojant su korupcija sveikatos sistemoje, padidins visuomenės pasitikėjimą sveikatos sistema, gydymo įstaigas skatins ieškoti būdų, kaip gerinti sveikatos paslaugas, kad jos būtų prieinamos visiems pacientams, nepaisant turtinės ar kitos padėties“, – sako Sveikatos apsaugos ministerija.
etaplius TV
0
