Koronos ABC

Liaudies patarlė sako, kad viena bėda – ne bėda, bėda būna tada, kai daug bėdų susideda. Vasario mėnesį mūsų šalelėje ne tik nuo koronaviruso negalime išsivaduoti, bet dar ir šalčiai, ir pūgos užpuolė. Savivaldybėje žmonės tą laikotarpį išgyvena kiekvienas ­pagal savo kantrybę ir sąžinę.

Nemadinga tapo barstyti šaligatvius, todėl į ligoninės Priėmimo skyrių vis daugiau žmonių kreipiasi ne dėl peršalimo ligų, o dėl traumų. Madą nebarstyti šaligatvių įvedinėja nesąžiningos kiemsargės, kurios vienodą atlyginimą gauna kaip ir tos darbščiosios bitelės, kiekvieną rytą kasančios sniegą ir barstančios šaligatvius. Tik gal ne šalčiai ir pūgos sumažino sergamumą koronavirusu, o kitos priežastys, bet Elektrėnų savivaldybė pagal sergamumą tarp 60 Lietuvos savivaldybių vis dar rikiuojasi pirmajame penketuke. O Vyriausybė karantino suvaržymus atleidžia tarsi pagal skaičiuotę – ABC – pavadintą scenarijais.

Kalta sistema
Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Gediminas Ratkevičius redakciją informavo, kad per pastarąją savaitę Elektrėnų savivaldybė pagal sergančių asmenų 100 tūkst. gyv. rodiklį nukrito iš 18 į 4 vietą. Šie duomenys gaunami iš sistemos, kuri nuo pat jos funkcionavimo pradžios kelia rimtų abejonių. Pavyz­džiui, pagal šios sistemos duo­menis, mūsų savivaldybės ligoniais vis dar nuo praeitos vasaros laikomi Kauno įmonės darbuotojai iš Azijos. „Kiekvieno pasitarimo su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro metu mes teikiame pastabas dėl blogo ligonių skaičiavimo. Deja, situa­cija skaičiavimuose nesitaiso. Taip pat ir su sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais nuolat komunikuojame dėl E.sveikata sistemoje žymėjimo apie asmens pasveikimą, kad būtų kuo mažiau netikslumų.
Kaip ten bebūtų su skaičiavimo paradoksais, sergančių COVID-19 skaičius mūsų savivaldybėje galimai pakilo. Dėl tokio pokyčio tariamės su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, kuris „naujo dviračio“ neišradinėja – reikia laikytis karantino reikalavimų. Ne visi karantino reikalavimai yra logiški. Reikalavimai negali būti savatiksliai (reikalauti tik tam, kad reikalautų). Tikimės iš Vyriausybės verslo atlaisvinimo. Tačiau, kol reikalavimai nepakeisti, privalome jų paisyti. O kol kas karantiną sutrumpinti bandoma skiepais. Vasario 10–11 dienomis vyko pedagogų vakcinavimas. Pirmą die­ną paskiepyti jaunesni nei 55 m., antrą dieną – vyresni, kadangi naudojamos skirtingos vakcinos ir dėl jų specifikos negalima eiliuoti kitaip. Pedagogai yra mažiau aktyvūs nei medikai: dalis nenori (apie 10 proc.), dalies vakcinuoti neleidžia teigiami antikūnų testai. Sąrašai nuolat koreguojami“, – apie padėtį savivaldybė­je kalba G. Ratkevičius.
Elektrėnų ligoninės direktorius Edmundas Niparavičius sako, kad komplikacijų nuo skiepų būna tiek, kiek imuninė sistema sureaguoja į skiepą. Geriausias vaistas nuo šalutinio poveikio yra poilsis, jei reikia, galima išgerti priešuždegiminių vaistų. O nuo COVID-19 vaistų niekas dar neišrado. Gydoma tik nuo ligos sukeltų simptomų – karščiavimo, skausmo, viduriavimo. Ligonis prie plaučių ventiliavimo aparatų jungiamas tik tokiu atveju, kai pats nebegali kvėpuoti. E. Ni­paravičius dėl gydytojų kaltinimo netinkamu gydymu taip teisinasi: jeigu gydytojai galėtų išgydyti žmogų, tai išgydytų ir savo kolegas. Deja, medikų mirčių statistika taip pat negailestinga.

Jaunimo šiokiadieniai keistame pasaulyje
Karantinas ir šešiasdešimtmečių vaikystės žiema, atrodo, visai sujaukė pasaulį. Tame sujauktame pasaulyje auga ir bręsta vaikai, iš kurių atimtas džiaugsmas lankyti mokyklą, susitikti su bendraamžiais, užsiimti pamėgtomis sporto šakomis, repetuo­ti įvairiuose būreliuose ir kita. Šitoje įtemptoje aplinkoje paaugliai patiria psichologinių problemų, kurių dažnai nepastebi ar kartais nesupranta šalia esantys, o telefonine pagalba vieni nenori naudotis, kiti neprisi­skambina, tretiems telefoniniai pokalbiai nepadeda. Tik aktyviam jaunimui visada viskas gerai. Kaip sako Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos direktorius Egidijus Kontrimas, daugelis gimnazistų dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose elektroninėje erdvėje, konkursuose, testų sprendimuose ir tuo tamsiuoju periodu jų gyvenimus paįvairina įvairūs apdovanojimai.

„Versmės“ gimnazijoje mokosi per 447 ugdytiniai, iš kurių 10 pagal Vaiko gerovės komisijos sprendimą, prie nuotolinio mokymosi jungiasi gimnazijoje. Penktadienį, kai laikraštis jau bus išėjęs, „Versmės“ gimnazija švęs Metų mokinio šventę, tad visą savaitę pedagogai, atsilaisvinę nuo kompiuterių, skubėjo filmuotis, įrašinėti kalbas ir dainas, visaip stengiasi nors virtualiai pradžiuginti vaikus. Direktorius sako, kad nors fiziškai su ugdytiniais susitikti negali, bet ryšys tarp moksleivių ir pedagogų bei tradicijos gimnazijoje nenutrūksta. Taip „Versmės“ pedagogai, sako direktorius, stengiasi kiekvieną savo auklėtinį išlaikyti sukurtoje gimnazijos orbitoje. Pastebėję kurį gimnazistą iš tos orbitos iškritusį, kreipiasi į Vaiko gerovės komisiją, prašydami jį sugrąžinti. Būna gi, kad moksleiviams sugenda ryšio priemonės ar kuris jų neturi, todėl mokykla tokius moksleivius aprūpina kompiuteriais ar planšetėmis. Šiuo metu gimnazija yra išdalinusi 29 kompiuterius.
Direktorius sako, kad fiziškai tobulėti paaugliams ir jaunimui Elektrėnuose sąlygos yra. Mieste pastatyti treniruokliai, yra miškas, pėsčiųjų takai, du stadionai, dabar dar ir ežeras saugiai užšalo. Blogiau tiems, kas nuo kompiuterio atsitraukti nenori. Todėl kaip karantinas atsilieps dabartiniams moksleiviams, paaiškės po poros metų. Atsirasti gali daugiau fizinių ir psichinių ligų. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos klaidos dėl pavėluoto nuotolinio mokymo pritaikymo gimnazijoms matomos jau dabar. Direktorius sako, kad gimnazija seniai siekė įteisinti nuotolinį mokymą vaikams, dėl vienokios ar kitokios priežasties norintiems mokytis, bet negyvenantiems Elektrėnuose. Daugiausia taip mokytis norinčių buvo sportininkų ir emigrantų vaikų. „Jei nuotolinį mokymą būtume įdiegę anksčiau, lengviau būtų buvę karantino metu organizuoti mokymą. Bet susitvarkėme su naujais iššūkiais ir stengiamės, dirbame, kartais pamiršdami ir laiką“,- kalbėjo direktorius. Jis pasidalino mintimis ir apie kalbas dėl abitūros egzaminų. Pasak direktoriaus, jeigu būtų bendras susitarimas, brandos egzaminų abiturientai galėtų ir nelaikyti. Norintys studijuoti, laikytų stojamuosius egzaminus, o nenorintys mokytis gautų pažymėjimą, kad jie yra įsigiję brandos išsilavinimą.
Kol mokymas vyksta karantino sąlygomis, direktorius sako, kad pedagogai labiausiai laukia sugrįžtančių savo ugdytinių į klases. Mokykloje šiuo metu vyksta remonto darbai: remontuojama sporto salė, kabinetai. Direktorius sako, kad apklausų dėl sutikimo vakcinuotis jie dar nedaro, nes iki rudens vakcinos sulaukti nesitiki. Kol kas gimnazijos bendruomenė stengiasi laikytis visų saugumo reikalavimų ir stengiasi nesusirgti.

Privalumai ir sunkumai
Vievyje imunitetą stiprinti gamtoje sąlygos taip pat yra neblogos, svarbu jaunimui surasti laiko ir noro. Vievio gimnazijoje šiais metais mokosi 511 mokinių. Apie gimnazijos bendruomenės iššūkius karantino metu kalbėjomės su direktoriumi Gintaru Dobilaičiu.

Direktorius sako, kad nuotolinio mokymosi privalumas yra tas, kad mokiniai gali dirbti savo nusistatytu tempu. Patogu tiems, kurie turi savarankiško darbo įgūdžių, moka planuoti laiką, todėl gali skirti daugiau laiko tam, kas patinka, domina, gilinti savo žinias. Be to, vienoje vietoje mokiniams pateikiama įvairi mokomoji medžiaga. Didžiausias trūkumas, kad nėra artimo kontakto, todėl tiek mokiniams, tiek mokytojams trūksta bendravimo, pervargs­tama emociškai ir psichologiškai.
Mokiniai ir mokytojai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, padidėjo darbo ir mokymosi krūvis. Ne visada yra geras internetinis ryšys, dar sunku visą ugdymo turinį pritaikyti skaitmeninėms erdvėms. Mokiniai džiaugiasi, kad gali ilgiau pamiegoti, o mokytojai skundžiasi, kad mokiniai dažnai pramiega pirmas pamokas. Sunku penktokams, nes jie dar neturi gerų darbo kompiuteriu įgūdžių. Mokytojams didžiausią iššūkį kelia nesąžiningai atliekami darbai, mokiniai laiku neatlieka užduočių, jas atsiunčia vėliau, nusirašinėja. Iškyla vertinimo problemos. Čia trukdo ir tėvų požiūris, kad nuotolinis mokymas laikinas, sunkus etapas, todėl mokytojai turėtų nuolaidžiauti, ypač vertindami mokinių žinias. Dalis mokinių nenori jungtis su vaizdo kameromis.
Dėl nuotolinio mokymo, be abejo, nukenčia mokyklinės tradicijos, nes dėl karantino reikalavimų renginiams, susibūrimai neleistini. Renginiai minimaliai vyksta nuotoliniu būdu. Renginių aprašymai skelbiami gimnazijos tinklalapyje.
Nuo sausio 25 d. gimnazijos Vaiko gerovės komisijos nutarimu gimnazijoje mokosi 13 mokinių (12 – 5–7 klasių ir 1 mokinė – I g. klasės). Mokiniai yra pavežami ir gauna maitinimą gimnazijos valgykloje. Mokinius pagal grafiką prižiūri gimnazijos pagalbos mokiniui specialistai ir mokytojo padėjėjos, padeda informacinių technologijų specialistas. Vaiko ge­rovės komisija buvo rekomendavusi mokymąsi gimnazijoje 25 mokiniams, bet tėvai nesutiko. Buvo siūloma ir 4 abiturientams mokytis nuotoliniu būdu iš gimnazijos.
Gimnazijoje šiais mokslo metais 46 mokiniams išduoti planšetiniai kompiuteriai, 21 mokiniui – filmavimo kameros su mikrofonu.
Pagal poreikius mokytojai individualiai paaiškina, pasikalba po vaizdo pamokos, vyksta konsultacijos, taip pat mokiniai gali mokytojo paklausti individualiai, parašydami į elektroninį dienyną, pabendrauti per „Messenger“ programėlę.
Su problemų turinčiais mokiniais dirba gimnazijos Vaiko gerovės komisija. Vyksta posėdžiai nuo­toliniu būdu dalyvaujant mokiniams, mokinių tėvams. Mokinius ir jų tėvus konsultuoja gimnazijos socialinė pedagogė ir psichologė.
G. Dobilaitis sako, kad jis asmeniškai pasisako už brandos egzaminų vykdymą įprastu būdu ir pagal jau patvirtintą brandos egzaminų tvarkaraštį. Gimnazija, kaip ir visos­ mokymo įstaigos, nekantriai laukia dienos, kada prasidės kontaktinis mokymas. Belaukiant sugrįžtančių vaikų, gimnazijoje taip pat vyksta remonto darbai: baigta pirmo aukšto koridorių, sporto salės, centrinės laiptinės renovacija. Gimnazija yra parengusi ugdymo proceso organizavimo mišriu ir kontaktiniu būdu projektą. Gimnazijos bendruomenė laukia ne tik sugrįžtančių vaikų, bet ir vakcinų. Pagal išankstinę apklausą, esą keletas pedagogų nesutinka vakcinuotis, bet visi gimnazijos dar­buotojai dar kartą bus apklausti.

ABC
Bendruomeninių šeimos namų psichologė Rita Vasiliauskienė redakcijai sakė, kad telefoniniais skambučiais ji užkrauta nebūna, dažniausiai dirba su tais žmonėmis, su kuriais dirbo iki karantino. Naujų skambučių dažniausia sulaukia iš suaugusių žmonių, susiduriančių su sunkumais dėl vaikų auklėjimo ir konfliktų. Karantino metu mažoje erdvėje gyvenantys, dirbantys ir besimokantys žmonės konfliktų dažniausiai neišvengia, o psichologo patarimų, jei ir išklauso, dažniausiai jų nepritaiko. Psichologė sako, kad ji internetinėje erdvėje stengiasi bendrauti ne tik su nuolatiniais klientais, bet ir visiems sekėjams siunčia metodines medžiagas, raminančius, geras emocijas keliančius filmukus ir pan. Kiek tai žmonėms padeda, statistikos neveda. G. Ratkevičius sako, kad dėl psichologinės pagalbos skelbiami psichologinės pagalbos tel. numeriai, kuriais galima skambinti ir konsultuotis. Yra mokyklų psichologai, į kuriuos esą pagalbos niekas nesikreipia.
Trečiadienį Vyriausybė jau prakalbo apie karantino lengvinimo žingsnius, kurie atliekami bus pagal žmonėms sunkiai suprantamą skaičiuotę, pavadintą scenarijais ABC. Kadangi savivaldybė pagal sergamumą vis dar išlieka skaičiuotės pirmame penketuke, tai ir atlaisvinimai, matyt, bus minimalūs.
Per savaitę savivaldybėje vėl užregistruoti 42 susirgimai, bet po praėjusios liūdnos savaitės, šią savaitę mirčių neužregistruota. Viso nuo koronaviruso savivaldybėje registruotos 21 mirtys, dar 20 sirgo COVID-19, bet mirė nuo kitos priežasties. Statistiškai savivaldybėje serga 179 žmonės, bet deklaruoti 706.
Vasario 11 d. duomenimis, Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 3013, o 2827 sirgo COVID-19, bet mirė nuo kitos ligos.

Skiepijimo nesusipratimai
Vasario 10–11 dienomis pra­dėtas pedagogų vakcinavimas neapsiėjo be nesusipratimų. Prie bibliotekos, kur vyko skiepijimas, šaltyje būriavosi eilės pedagogų. Net policija buvo iškviesta, kad vienoje vietoje būriuojasi daug žmonių iš skirtingų namų ūkių. Policija baudų gal ir neišrašė, bet pedagogai susidariusia padėtimi piktinosi: čia greičiau susirgsime, kol pasiskiepysime, nei nuo skiepų ligos išvengsime. Žmonės redakcijai sakė, kad pakviestiems skiepytis pedagogams buvo paskirtas vienodas laikas. O bibliotekos darbuotojai dar piktinosi ir todėl, kad baigus vakcinavimą, bibliotekos patalpos buvo dezinfekuojamos, neperspėjus darbuotojų ir neįsakius jiems atlaisvinti patalpų. Dėl blogo pasiruošimo pirmajam masiniam skiepijimui ketvirtadienį pasiaiškinti laiko organizatoriai neturėjo – reikėjo skubiai taisyti padėtį. Kad žmonės nesušaltų lauke, į bibliotekos salę buvo suleista žmonių tiek, kad 10 m atstumo laikytis vietos tikrai nebuvo. Pirmas masinio skiepijimo išbandymas bus gera pamoka ateičiai – gal atsakingi darbuotojai įvertins klaidas ir kitam skiepijimo etapui pasiruoš atsakingiau.

Belieka stebėti, ar šis skiepijimas netaps nauju ligos židiniu.

Julija Kirkilienė