Koronaviruso sukelta COVID-19 liga neužgožė kitų infekcinių ligų

Antrus metus Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje gydomi tik COVID-19 sergantys ligoniai. Sergantieji kitomis infekcinėmis ligomis, kurias sukelia ne tik virusai, bet ir įvairios bakterijos, neliko be medikų priežiūros.

Konsultacijų skyriuje infektologo kabinete teikiamos konsultacijos tik per pirmąją COVID-19 bangą buvo sustabdytos. Vėliau infektologė Gertrūda Arštikaitienė konsultuoja, diagnozuoja ir gydo infekcinėmis ligomis sergančius ligonius. Kam prireikia stacionaro pagalbos, gydomi kitų profilių ligoninės skyriuose.
Prasideda erkių platinamos ligos
Infektologo konsultacijai pacientai, turintys šeimos gydytojo siuntimą, registruojasi ligoninės Konsultacijų skyriaus registratūros telefonais arba internetu www.esveikata.lt. Skirtingai nei daugelis kitų specialybių konsultantų, infektologai pacientus konsultuoja tik kontaktiniu būdu. Infektologė Gertrūda Arštikaitienė sako, kad nuotolinės konsultacijos neįmanomas, nes infekcinių ligų požymiai dažnai panašūs, tad ligai diagnozuoti būtina paciento apžiūra, o diagnozei patvirtinti reikalingas specifinis laboratorinis tyrimas.
Šiuo metu labiausiai neramina erkių platinamos ligos. Infektologė Gertrūda Arštikaitienė pastebi šių ligų tiesioginį ryšį su oro sąlygomis: atšyla gamta, peržiemojusios erkės tampa aktyvios ir joms būtina pasimaitinti šiltakraujų krauju. Pacientų, besikreipiančių į gydymo įstaigą dėl erkės įsisiurbimo bei sukeltų sveikatos problemų daugėja po šiltų orų, ypač po ilgesnių savaitgalių.
Per pavasarį keletui pacientų diagnozuota Laimo liga. Pasak gydytojos, ši liga pavojinga, nes simptomai dažnai būna uždelsti. Taip nutinka ne tik dėl to, kad įsisiurbusią erkę kartais sunku pastebėti. Apie 50 proc. žmonių erkės įsisiurbimo nepastebi, nes lervos ar nimfos, yra aguonos grūdo dydžio, o pasimaitinusios lengvai nukrenta. Ankstyvose vystymosi formose erkės taip pat gali būti užkrėstos ir perduoti sukėlėjus. Antroji Laimos ligos grėsmė – uždelsta liga. Žmonės neatkreipia dėmesio į pirmuosius ligos požymius ir delsia ieškoti medikų pagalbos, o uždelsta liga, kai jau išsivysto sąnarių uždegimas ar neuroboreliozė, tampa pavojinga ir pareikalauja ilgo gydymo. Tokių atvejų, pastebi gydytoja, pasitaiko retai.
Laimo ligą sukelia borelijos, kurių yra erkės skrandyje. Siurbdama žmogaus kraują erkė apsivemia, ir su skrandžio turiniu užkratą perduoda žmogui. Traukiant erkę nereikia jos tepti riebalais ar kitais skysčiais, reikia tik traukiant vabzdžio nesuspausti. Nereikia ir baimintis, jei pasiliko erkės galvutė - svetimkūnis po kelių dienu pasišalins.
Pasak infektologės, pirmieji Laimo ligos požymiai pasireiškia po 2-3 savaičių, po erkės įkandimo. 80 proc. žmonių, užsikrėtusių Laimo liga, atsiranda kasdien besiplečiantis paraudimas, medikų vadinamas eritema, kuri išryškėja sušilus, maudantis. Dažnas neatkreipia į paraudimą dėmesio, kaip ir į atsiradusį nuovargį, miego sutrikimus.
G. Arštikaitienė pataria, pastebėjus, kad nuovargis nepraeina, sunku užmigti, ima skaudėti apatinė nugaros dalis, skauda ties juosmeniu, pečiai, krūtinė – būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris ir
nukreips gydytojo infektologo konsultacijai. Laiku pradėta gydyti Laimo liga yra įveikiama antibiotikais, kuriuos būtina gerti gydytojo nurodytą laikotarpį, net ir išnykus paraudimui. Rečiau pasitaiko neuroboreliozė, nes borelijos pažeidžia žmogaus nervų sistemą ir išsivysto pavojingos ligos: bakterinis meningitas, encefalitas, galinčios sukelti daug sveikatos problemų bei nedarbingumą. Kartais liga pasireškia veido nervo pažeidimu, kai mimikos raumenys paralyžiuojami ir veidas perkreipiamas.
Kita erkių sukeliama liga – erkinis encefalitas. Per neseniai praėjusį pavasarį nei vienam pacientui ši liga nebuvo diagnozuota. Pasak G. Arštikaitienės, Laimo liga ir erkinis encefalitas – skirtingos ligos, tad skiriasi ir jų sukėlėjai, gydymas ir net apsisaugojimo būdai.
Erkinį encefalito sukėlėjas yra virusas, kuris su erkės seilėmis perduodamas žmogui. Per 7-14 dienų po erkės įkandimo virusas nukeliauja į limfmazgius ir žmogus ima jausti pirmuosius ligos požymius: karščiavimą, kuris yra dvibangis, pykinimą, vėmimą, galvos ir raumenų skausmą, kartais kosulį ir dusulį. Ši, pirmoji ligos fazė, trunka 2-7 dienas. Infektologas pacientui skiria laboratorinius serologinius tyrimus, kurie užkratą parodo jau pirmoje ligos fazėje, kurioje pradėti gydyti žmonės visiškai pasveiksta.
Vėliau, praėjus dar nuo 2 iki 10 dienų, virusas patenka į centrinę nervų sistemą ir sukelia galvos smegenų arba galvos smegenų dangalų uždegimą. Pacientas vėl sukarščiuoja, sutrinka sąmonė, prasideda traukuliai, net paralyžius. Deja, gydomas erkinis encefalitas tik simptomiškai, nes antivirusinių vaistų nuo šio ligos nėra. Tačiau nuo erkinio encefalito apsaugo speciali vakcina.
Hepatito C diagnozių daugiau
Infektologė Gertrūda Arštikaitienė pastebi, kad vis dažniau kabineto duris praveriantiems pacientams diagnozuojamas hepatitas C. Lietuvoje per metus diagnozuojama 40-50 naujų lėtinio hepatito atvejų. Dažnai tai būna intraveninius narkotikus vartojantys žmonės arba įkalinimo įstaigose tatuiruotes pasidarę asmenys.
„Pacientai pasakoja, kad iš draugo sužinojo, kad ši liga gydoma ir įveikiama, tad ir ateina pagalbos“, - sako medikė.
Įprastai hepatitu C sergantis žmogus ilgai net neįtaria, kad serga, nes serga nebylia lėtinės ligos forma ir nejaučia jokių simptomų. Todėl liga dažnai diagnozuojama atsitiktinai, profilaktinio sveikatos tikrinimo metu.
Neseniai į infekcinių ligų gydytojos G. Arštikaitienės kabinetą atvyko 28 metų mergina, kuriai profilaktinio sveikatos tikrinimo metu aptikta antikūnų ir diagnozuotas hepatitas C. Jauna mergina gyveno tvarkingą gyvenimą, rūpinosi sveikata, tad, išgirdusi diagnozę, buvo priblokšta. Netrukus išsiaiškino, kad virusas į jos organizmą galėjo patekti... antrą jos gyvenimo parą. Prieš 28-erius metus anksčiau laiko gimusiai naujagimei buvo perpiltas kraujas, kuris galėjo būti užkrėstas, nes tik 1993 metais donorų kraujas buvo pradėtas tirti dėl hepatito C.
Kai imunitetas stiprus, žmogus, nešiojantis šį virusą, gali nejausti jokių ligos požymių. Vėliau atsiranda nuovargis, nuotaikų kaita, nuolatinis silpnumas, naktinis prakaitavimas, maudimas dešinėje pašonėje, blogėja apetitas. Vėliau nusiskundimų dar daugėja, nes virusinė infekcija tyliai ardo kepenų ląsteles, kol išsivysto kepenų funkcijos nepakankamumas, cirozė ar kepenų ląstelių vėžys.
Infektologė G. Arštikaitienė sako, kad hepatitu C dažniausiai užsikrečiama per kraują, organizmo skysčius, tad ir apsisaugoti nuo jo galima, tik saugantis kraujo ir organizmo skysčių kontakto. Vakcinos nuo hepatito C iki šiol nėra, galima pasiskiepyti tik nuo hepatito B.
Mažiau žarnyno infekcijų
Statistikos duomenimis šalyje kasmet užregistruojama apie 20 tūkstančių žarnyno infekcinių ligų atvejų. Dažniausiai šios infekcijos kyla šiltuoju metų laiku, iki kurio jau liko nedaug. Infektologė G. Arštikaitienė sako, kad pastaruoju metu, net ir praėjusių metų vasarą, kai siautė koronaviruso pandemija, bakterinių žarnyno infekcijų diagnozuota rečiau. Gydytoja mato realią priežastį – dėl kilusios pandemijos žmonės daug dažniau plauna ir dezinfekuoja rankas ir taip užkerta kelią ne tik koronavirusui, bet ir žarnyno infekcijai plisti.
Specialistai pataria plauti rankas prieš gaminant valgį, prieš ir po valgio, pasinaudojus tualetu ar pakeitus sauskelnes kūdikiui, išsipūtus nosį, nusikosėjus ar nusičiaudėjus, paglosčius gyvūną ar sutvarkius jų tualetą, šiukšlių dėžes. Šiandien žmonės plauna rankas ne tik būtiniausiais higienos atvejais, bet ir grįžę iš lauko ar net per klaidą sveikinantis paspaudę delną. Ir tai, pasak gydytojos, duoda akivaizdžių rezultatų – mažiau plinta ligos, kurios perduodamos per nešvarias rankas.
Gydytoja mano, jog ligos plitimą sumažino ir karantinas, kurio metu ribojami žmonių kontaktai. Tai sumažino švenčių, kuriose dideliais kiekiais gaminamas maistas, valgomas daug žmonių. Neretai po tokių švenčiu kildavo žarnyno infekcijų protrūkiai, kuriuos sukeldavo stafilokokai, salmonelės ar kampilobakterijos.
Dauguma žarnyno bakterijų į žmogaus organizmą patenka per maistą ir skysčius. Tad, atėjus vasarai, kai žmonės iškylauja gamtoje, gali daugėti ir žarnyno bakterijų.Nors dar niekas nežino, kokia vasara laukia mūsų. Kai karantinas bus atšauktas ir bendravimo pasiilgę tautiečiai plūstels ne tik į gamtą, bet ir rengti švenčių, situacija dėl žarnyno infekcijų gali vėl pasikeisti.