Ko­ro­na­vi­ru­są įvei­ku­si sen­jo­rė an­ti­vak­se­riams: „Liau­ki­tės ra­šy­ti ne­są­mo­nes“

„In­ter­ne­te pri­si­skai­tai, kad li­go­ni­nė­je pa­cien­tų ne­žiū­ri, kad gy­dy­mo nė­ra, kad skie­pai blo­gis. Tų an­ti­vak­se­rių vi­so­kių. Ką jie ten ne­są­mo­nes ra­šo. Jei bū­čiau ne­pa­sis­kie­pi­ju­si, jau bū­čiau „tau­rė­je“, – pa­sa­ko­ja į sa­vait­raš­tį „Etap­lius“ pa­skam­bi­nu­si 72-ejų šiau­lie­tė Bro­nė. Ko­ne 40 me­tų cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­ti ir ki­tų sun­kių ne­ga­la­vi­mų tu­rin­ti mo­te­ris 15 die­nų pra­lei­do li­go­ni­nė­je, pri­jung­ta prie de­guo­nies apa­ra­to. Įvei­ku­si li­gą sen­jo­rė da­li­ja­si pa­tir­ti­mi ir mal­dau­ja: „Pa­ra­šy­ki­te žmo­nėms, kad jie skie­py­tų­si.“
 

„Labai bijojau vykti į ligoninę“

Bronė (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) sako nebijanti atskleisti savo asmens duomenų – įvardija, kuriame daugiabutyje Šiauliuose ir kokiame bute gyvena, padiktuoja gimimo datą ir nupasakoja visas ligas, kuriomis serga. Moteris tiki: toks atvirumas būtinas, kad žmonės pagaliau patikėtų, kokia grėsmė yra koronavirusas, ir nebijotų gydytis ligoninėje. O ypač kad skiepytųsi ir neklausytų „tų antivakserių“.

„Su tokia baime važiavau į ligoninę, tų antivakserių prisiskaičiusi internete. Bet kai pamačiau gydymą, visą personalą... Jie prie seno, prie jauno prieina, klausia, padeda. Visi malonūs – daktarai, sesutės, slaugutės. Ne vien prie manęs, prie visų prieina, naktį ateina, apžiūri, apčiupinėja. Prie deguonies aparato prijungta 15 dienų gulėjau. Sako, vandens nepaduoda, nežiūri. Jie viskuo rūpinasi. Aš nelaikiau šlapimo visiškai, tai valė, plovė mane. Pervargę patys su tais kombinezonais... Patys į tualetą negali nueiti. Priežiūra yra aukščiausio lygio. Labai noriu visiems padėkoti“, – sako senjorė.

Šiaulietė pasakoja koronavirusu užsikrėtusi greičiausiai nuo kaimynės, kuri taip pat pateko į Šiaulių ligoninę. Bronė gyvena pakankamai uždarai – dėl įvairiausių ligų puokštės beveik visą laiką leidžia namuose. Reikalingų daiktų, maisto jai nuperka ir atveža anūkė, kaimynai.

O pirmuosius koronaviruso požymius pajuto spalio pradžioje: taip pradėjo skaudėti gerklę, kad atrodė, jog tonzilės – atvira žaizda. Slogos nebuvo, bet pradėjo taip smarkiai kosėti, kad, jos teigimu, „ne plaučiai skaudėjo, o visi šonkauliai iš vidaus“.

Moteris labai bijojo vykti į ligoninę, šešias dienas praleido namuose, nieko negalėjo valgyti dėl gerklės skausmo. Pasiskambino šeimos gydytojui, kuris išrašė receptą antibiotikams. Ji taip pat pasidarė testą dėl koronaviruso ir kai sužinojo, kuo serga, o temperatūra pakilo daugiau nei iki 39 laipsnių, išsikvietė greitąją pagalbą.

Per 15 dienų neteko 11 kilogramų svorio

Šiaulietė sako buvusi paguldyta į Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos trečiąjį aukštą, kuriame įrengtas kovidinis skyrius. „Iš karto visus tyrimus padarė. Girdėjau sesutes kalbant, kad per visą didelį skyrių tik keturi pasiskiepiję guli. Per 15 dienų netekau 11 kilogramų svorio. Valgyti davė skaniai, daug, tik aš jėgų valgyti neturėjau. Galvos negalėjau pakelti“, – sako ji.

Bronė 37-erius metus serga cukriniu diabetu, jai į širdį tris kartus dėtas stentas, stuburas operuotas du kartus, buvo lūžę dubens kaulai. „Turiu problemų dėl akių, todėl važiavau į Kauną konsultuotis dėl operacijos. Kovo 15 d. pirmą kartą pasiskiepijau „AstraZeneca“ vakcina, vėliau pasiskiepijau ir antrąja vakcina – buvau jau įgijusi imunitetą. Daktaras ir sakė, kad jei nebūčiau pasiskiepijusi, manęs jau lauktų „taurė“, – sako ji.

Persirgusios bijo lyg raupsuotosios

Išrašytai iš ligoninės Bronei pačiai nereikėjo ieškoti automobilio, kaip parvykti namo. Ligoninės personalas pasirūpino, kad ji būtų parvežta mikroautobusu, skiriamu specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

Šiaulietė pastebi dar vieną dalyką. Ji puikiai sutarė su namo gyventojais, kaimynais. O dabar, grįžus iš ligoninės, tapo tarsi raupsuotąja – kaimynai pradėjo bijoti su ja bendrauti.

„Aš dar nusilpusi, paeiti vos galiu. Nebesu užkrečianti, man nereikia karantinuotis, bet kaimynai dabar manęs bijo“, – stebisi moteris.

Jos nuomone, neturi būti paslaptis, kuris žmogus susirgo, kaimynai turi apie tai žinoti. „Argi gėdinga liga koronavirusas? Kai žinai, kuris kaimynas daugiabutyje serga, vienas kito pasisaugotų. Nesąmonė yra šios ligos slėpimas nuo kaimynų“, – sako ji.

Iš ligoninės namo išleistai Bronei giminės parūpino deguonies aparatą – atsiuntė iš Anglijos. „Visada dabar kvėpuoju deguonį, turiu ir pulsoksimetrą. Pasiskambinau daktarui, išaiškino man, kiek kvėpuoti deguonies reikia. Dar ketinau pasiskiepyti nuo gripo, bet pasakė, kad šiuo metu kol kas nuo gripo skiepytis negaliu“, – atvirauja moteris.

Bronė akcentuoja, kad žmonėms reikia būti pakantesniems vieni kitiems: „Ligoninėje pačiam reikia žmogiškai elgtis. Tada ir su tavimi elgsis žmoniškai. Ligoninių per savo gyvenimą, o patyriau 12 narkozių, visokių esu prisižiūrėjusi. Bet dabar mano gydymas buvo aukšto lygio.“