Koreguojamas Kurtuvėnų regioninio parko planas: kur ir ko (nebe)galima statyti?

Koreguojama Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schema. Kas ir kur keičiasi ir kaip tai jiems atsilieps, ne visi supranta, o pageidavimams ar pasiūlymams liko bemaž mėnuo. Vėliau sprendiniai nebus keičiami. Tai svarbu planuojantiems statybas, ūkinę ar poilsio veiklą, nes ne visur bus galima įsikurti, ne visur leista statyti ir saulės elektrines.

Liko mėnuo

Liko šiek tiek daugiau nei mėnuo, kai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys interesų veiklai ar gyvenantys Kurtuvėnų regioninio parko ribose, gali susipažinti su nauju planu ir pareikšti savo pageidavimą ar teikti pasiūlymą.

Ar į jį bus atsižvelgta, kompromisų ieškos ir spręs plano rengėjai. Pasiūlymai bus piimami iki gegužės 18 d. Vėliau keisti vargu ar ką bebus galima. Sprendinius patvirtinus Vyriausybėje, jie bus privalomi visiems.

Iki šiol yra gauti keli raštiški pasiūlymai, pastabos ar pageidavimai. Tačiau daugelis gyventojų ar sklypų savininkų net nelabai supranta, kas keisis ir ar jiems tai aktualu.

Kam prireikė keisti planą?

Tokios planavimo schemos Aplinkos ministeri-jos (AM) rengiamos kas 10–15 metų, nes per laiką keičiasi situacija tiek gamtoje, tiek žmonių veikloje. Paskutinį kartą Kurtuvėnų regioninio parko tvarkymo planas buvo rengtas 2007–2010 m.

„Keičiasi ir biologinės vertybės, susiformuoja naujos. Atsiranda urbanistinės plėtros poreikis, naujų dalykų. Saulės jėgainės dabar ant bangos ir tai reikia spręsti“, – priežastis vardija Vytautas Rukas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vyr. specialistas.

Darius Ramančionis, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos (kuriai dabar priklauso ir Kurtuvėnų regioninis parkas) Kraštovaizdžio apsaugos sk. vedėjas, vardija, kad pagal poreikius perstumdomos ribos.

„Pasibaigė žemės reforma, atsirado naujų planų, todėl atsirado poreikis peržiūrėti saugomos teritorijos ribas, vidines prioritetinių zonų ribas, t. y. konservacinio (draustinių), gyvenamojo ekologinės apsaugos prioriteto zonas. Išskiriamos ir funkcinės, ir kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Detalizuojama, kokia veikla kur leistina, numatoma infrastruktūra, pvz., automobilių stovėjimo aikštelės, kur galimos stovyklavietės, kur kempingai ar pramogų centrai“, – aiškina kraštovaizdžio specialistas D. Ramančionis.

Saugomas kraštovaizdis

Plėtra ir džiugina, ir gąsdina, kad statiniai neužgožtų gražios parko panoramos. Todėl plane atsiranda buferinės parko zonos, t. y. jos jau nebepriklauso parkui, bet, norint jose vystyti kokią nors veiklą, reikės derinimo su saugomos teritorijos direkcija.

„Saulės elektrinių parkai kelia grėsmę kraštovaizdžiui. Nors mes, kaip aplinkosauginė institucija, esame už tokius dalykus, bet ne bet kur ir ne bet kaip. Todėl ir nustatomos buferinės zonos, kad saugomos teritorijos direkcija galėtų turėti įtakos, kad pati gražiausia panorama, pavyzdžiui, važiuojant ties Bazilionais Dubysos slėnio link ar Kurtuvėnų miestelio panorama, nebūtų uždengta tais „veidrodukais“, – sako V. Rukas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovas.

Kam aktualu?

Visi, kam aktualu, pavyzdžiui, keisis tvarkymo apribojimai, patenka naujai į parko teritoriją, iš projektuotojų jau gavo ar netrukus gaus registruotus laiškus apie tai. Tokie laiškai parašyti keliems šimtams sklypų savininkų Kurtuvėnų regioniniame parke.

Susipažinę su turiniu, žmonės sprendžia, ar jiems tai svarbu, ar norėtų ką nors koreguoti, su kuo nesutinka. Labiausiai šio plano korekcijos turi rūpėti norintiems statytis naujas sodybas ar steigti ir vykdyti verslą. Taip pat gyventojų bendruomenėms.

Kurtuvėnų miestelyje numatoma vieta maudyklai (nors per tuos metus ir nebuvo įrengta), bet stovyklavietė ten nebenumatoma. Galbūt ji atsiras prie žuvininkystės tvenkinių, jei bus interesas.

„Peržiūrima pažintinių takų sistema: ar viskas, kas buvo suplanuota, yra įgyvendinta, ar tebeturi prasmę. Pažymimi ir turistiniai takai“, – dar priduria V. Rukas.

Yra pasiūlymas steigti Karalmiškio gamtinį rezervatą, nes jame yra išlikusi sengirė, aptikta nemažai biologinių ir botaninių vertybių.

Sodybų atsiradimas vienur apribotas, kitur leistas

Po korekcijų kai kurie dalykai gyventojams bus apriboti. Ne visur bus galima statyti sodybas tuose sklypuose, kuriuose dabar yra numatyta galimybė statyti. Pavyzdžiui, numatoma kad į ekologinės apsaugos prioriteto zoną patekusio žemės ūkio paskirties sklypo savininkas negalės jame statytis naujo gyvenamojo namo, jei sklypas bus mažesnis nei 2 hektarai.

„Pavyzdžiui, aplink Kurtuvėnus buvo didžiulė rekreacinė prioriteto zona, kurios dalyje nepriklausomai nuo sklypo dydžio buvo galima statyti sodybas. O dabar siūloma tą zoną smarkiai sumažinti, o tai reiškia, kad bet kokio dydžio sklypuose to daryti nebegalės.

Jei per dešimt metų tokia galimybė buvo, žmonės tuo nepasinaudojo, nesusidomėjo, tai spėjame, kad jiems neaktualu. Peržiūrime: jei ten niekas nevyksta, jokio rekreacinio protrūkio neįvyko, kaimo turizmo sodybų ar kokio nors verslo neatsirado, tai reiškia, kad paliekame ekologinio prioriteto zoną, o rekreacinę zoną naikiname“, – pavyzdį pateikia D. Ramančionis.

Ir priešingai – ten, kur interesas atsiranda, tokios rekreacinės zonos kuriamos.

„Pavyzdžiui, atsiranda Mančių rekreacinė zona (Kelmės r.) prie A12 magistralės, kur galėtų ateityje vystytis turistinė teritorija. Praplečiama Bijotės rekreacinė zona, nes ten prie tvenkinio žmonės nori įrengti stovyklavietę. Buvo žmonių raštiškas pageidavimas, pažiūrėjome, įvertinome, galime pratęsti, kad žmonės galėtų ten statyti vasarnamius, įrengti pliažą, organizuoti stovyklas“, – sako D. Ramančionis.

Aktualu ūkio verslams

Aktualus planas ir kitiems verslams. Pasikeitus žuvininkystės ūkio Kurtuvėnuose savininkui, naujasis nenori hidroparko su pasivaikščiojimo takais plėtros, jo prioritetas – žuvų auginimas.

„Žuvų auginimas tvenkiniuose prieštarauja rekreacinių vandenų reikalavimams. Tokiu atveju smarkiai sumažiname tą teritoriją, jie pasilieka dalį tvenkinių, kur ateityje galėtų vystyti rekreaciją (komercinei žvejybai), o visi kiti lieka ekologinio prioriteto zonoje, kur galima užsiimti intensyvia žuvininkyste“, – sako D. Ramančionis.

Aktualu sodininkams

Į Kurtuvėnų regioninio parko teritoriją patenka 7 sodininkų bendrijos Linartų ir Pašvinės kaimuose.

„Turime tokią tendenciją, kad kolektyviniai sodai tampa gyvenvietėmis. Matydami, kad žmonės keliasi gyventi į kolektyvinius sodus ir remdamiesi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos patirtimi, kad žmonėms sudarytume galimybę vystyti infrastruktūrą ir formuoti kaip gyvenvietę, nuimame rekreacinės zonos statusą ir siūlome daryti gyvenamąją teritoriją“, – sako D. Ramančionis.

Gyventojai lengviau galės keisti sklypų paskirtį, vystyti gyvenamojo namo statybas, planuotis kaip gyvenamąją teritoriją, liks mažiau apribojimo, kad čia gali būti tik rekreacinės paskirties pastatai, lengvėja statybų reglamentas, atsiranda sklypų skaidymo galimybė.

Taip pat tai reikš, kad šios teritorijos galės būti įtrauktos į vandentiekio sistemos vystymo ar kt. planus.

Svarbu nepavėluoti ir norus argumentuoti

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos šiuo metu koreguoja Anykščių, Asvejos, Kurtuvėnų, Sartų, Ventos ir Žagarės regioninių parkų planus. Kol svarstoma – galima teikti savo pageidavimus ar pasiūlymus iki numatytų terminų. Labai svarbu juos raštiškai argumentuoti. Tuomet jie bus svarstomi, ieškoma sprendimų ir į juos bus atsižvelgta, jei tai įmanoma. Pavėlavus – pretenzijos nebepriimamos.

Ventos parko baigiamasis susirinkimas vyko šią savaitę. Daugeliui dalykų pavyko rasti kompromisus: Papilės ir Viekšnių gyvenviečių dalys, kurios buvo urbanistiniame ar kraštovaizdžio draustiniuose, buvo priskirtos gyvenamajai zonai.

Su Kurtuvėnų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) sprendiniais galima susipažinti nuo kovo vidurio iki gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje TPDRIS. Galima juos apžiūrėti ir nuvykus į Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centrą (Parko g. 2).