REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Nuomonė2023 m. Spalio 1 d. 08:09

Kontrolierius: rinkimų metais prasminga atidžiau stebėti, kaip žvalgyba tikrina asmenis

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS


279347

Balandį pareigas pradėjęs eiti pirmasis Lietuvos istorijoje žvalgybos kontrolierius jau sulaukė ir žmonių skundų, ir savo iniciatyva pradėjo pirmuosius du patikrinimus.

Kadangi kitąmet Lietuvoje vyks treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento ir Seimo, Nortautas Statkus teigia, kad tuo laikotarpiu prasminga atidžiau stebėti žvalgybos institucijų veiklą, tikrinant asmenis.

Interviu BNS pareigūnas teigė, kad pradėjus domėtis, kaip Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentuose užtikrinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, nutarta detaliau susipažinti su žvalgybos institucijų vidaus kontrolės organizavimu.

Šiuos patikrinimus iš dalies paskatino vadinamoji pranešėjo istorija, kai Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai žvalgybos pareigūnui nurodė patikrinti kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką.

N. Statkaus teigimu, įstatymas užkerta kelią žvalgybos kontrolieriui atlikti pačios istorijos tyrimą, tačiau jis neatmeta galimybės teikti ekspertinę pagalbą Seimo laikinajai tyrimo komisijai, jei tokia bus sudaryta.

– Šiemet balandį Seimas jus paskyrė žvalgybos kontrolieriumi. Be to, kad reikėjo įsteigti pačią instituciją, surinkti komandą, ar jau spėjote pajusti šios institucijos poreikį visuomenei?

– Žinokit, spėjau pajusti poreikį. Vien dėl to, kad yra skundų. Pranešimų dar nė vieno neturėjau – skirtumas tas, kad skundus teikia pareiškėjai, tai yra bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, o pranešimus – žvalgybos pareigūnai. Jau turėjau septynis skundus, šešis iš jų nagrinėjau ir priėmiau sprendimus.

Dauguma skundų buvo arba ne pagal kompetenciją, arba neatitiko keliamų reikalavimų, tai reiškia, kad arba duomenų nepateikė, kai paprašai, arba turinys buvo nesuprantamas.

Žvalgybos kontrolierius tiria tik dviejų institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – veiksmus, jų pareigūnų veiksmus ir sprendimus. Čia yra ta kompetencija, kurią žvalgybos kontrolierius turi. Jeigu skundai yra apie ką nors kita, deja, turiu atsisakyti nagrinėti juos.

– Galite pateikti pavyzdį, kada skundas yra ne pagal jūsų kompetenciją?

– Dažnai žmonės painioja žvalgybą ir kriminalinę žvalgybą. Kriminalinė žvalgyba turi visai kitus tikslus, ji skirta sunkiems nusikaltimams tirti, užkardyti. Tai yra visai kiti subjektai – policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir pan., iš viso septynios (tarnybos – BNS).

– Įstatymas numato galimybę žvalgybos kontrolieriui savo iniciatyva pradėti tyrimą. Ar tokių jau buvo?

– Taip, du iš tiesų pradėjau. Be įstaigos kūrimo darbų, kurie intensyviai prasidėjo nuo gegužės mėnesio, pradėjau susipažinti su žmogaus teisių ir laisvių situacija žvalgybos institucijose. Ir to išdavoje kilo poreikis susipažinti ir patikslinti, kaip veikia žvalgybos institucijų vidaus kontrolės sistema. Kaip tik rugsėjo mėnesį pradėjau šiuos pirmuosius patikrinimus savo iniciatyva.

Patikrinimas yra faktinių aplinkybių nustatymas, tai procedūra, kuria nustatoma, ar yra pagrindo pradėti žvalgybos kontrolieriaus tyrimą. O tyrimas jau apima ir vertinimus, ir rekomendacijų teikimą, ir sprendimus.

Pirmiausia reikia įvertinti vidaus teisės aktus, jų atitikimą įstatymams, poįstatyminiams teisės aktams, gauti žvalgybos pareigūnų paaiškinimus tais klausimais, kurie rūpi žvalgybos kontrolieriui.

– Kokios priežastys lėmė, kad pamatėte reikalą pradėti šiuos patikrinimus?

– Efektyvi vidaus kontrolė yra bet kokios organizacijos teisėtumo pagrindas. Tai yra kaip bazė, nuo ko reikia atsispirti ir nuo ko pradėti.

Paraleliai susipažindamas su žmogaus teisių ir laisvių situacija abejose tarnybose taip pat įvertinu, kaip Valstybės saugumo departamentas įgyvendina 2020 metų kovo 30 dienos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) sprendimus, padarytus po tos garsios pranešėjo istorijos.

NSGK rekomendacijų patikrinimas buvo prasmingas, nes 2020 metais pateiktos rekomendacijos rodo, kad buvo taisytinų, keistinų dalykų. Tame sprendime NSGK priėmė visą eilę rekomendacijų, bet iš esmės jas galima suvesti į dvi – kad visi sprendimai rinkti žvalgybos informaciją būtų fiksuojami ir formuluojami raštu arba informacinėse sistemose, ir kita – kad būtų įsteigti nuolatinis veiklos atitikties, informacinių sistemų vertinimo padaliniai ar padalinys.

Susipažinus, kaip VSD sekėsi įgyvendinti tas rekomendacijas, preliminariai galiu pasakyti, kad iš esmės jos yra įgyvendintos, bet yra tobulintinų vidaus kontrolės aspektų. Tai irgi vienas iš tų dalykų, kurie paskatino tuos patikrinimus pradėti.

– Aptikote kažkokių spragų VSD vidaus kontrolėje?

– Kai atliksiu patikrinimą, pasakysiu.

– Patikrinimas atliekamas tik VSD ar abejose žvalgybos institucijose?

– Patikrinimą pradėjau abejose institucijose.

– Dėl vadinamosios pranešėjo istorijos Seime planuojama pradėti parlamentinį tyrimą. Ar matote kokią nors kontrolieriaus tarnybos vietą šiame tyrime?

– Įstatymas labai aiškiai pasako, jeigu klausimas dėl skundo dalyko yra išnagrinėtas kompetentingos institucijos, o NSGK yra kompetentinga institucija tirti žvalgybos institucijų veiklą, tai žvalgybos kontrolierius negali imtis to skundo tyrimo. Todėl, mano supratimu, mano rolė dabar yra tikrai negalima, kol Seimas neapsisprendžia, ką jis darys – ar kurs laikinąją tyrimo komisiją, ar paves NSGK atlikti šį darbą.

– Kaip suprantu, Seime yra noras, jog jūs tyrime dalyvautumėte kaip ekspertas.

– Laikinosios tyrimo komisijos turi teisę kviestis visus valstybės pareigūnus ir gauti atsakymus į tuos klausimus, kurie suformuluoti jų mandate.

– Tiek, kiek esate susipažinęs su situacija, jūsų požiūriu, ar dar yra rizika, jog pranešėjo istorija gali pasikartoti?

– Nesiimsiu spėlioti. Visko gali nutikti šiame pasaulyje, nuo nieko nesame apsidraudę, bet nuo 2020 metų VSD priėmė ir naujų, ir pataisė virtinę jau egzistavusių vidaus teisės aktų. Jie dabar gana detaliai reglamentuoja tiek fizinių, tiek juridinių asmenų tikrinimą. Išdėstyti labai aiškūs teisiniai pagrindai.

Tačiau žvelgiant į 2018–2019 metus, reikia pasakyti, kad dėl vienos iš žvalgybos institucijų veiklos prezidento rinkimų kampanijos metu buvo kilę nemažai klausimų ir abejonių – ar nepažeisti žvalgybos institucijų veiklos principai, nustatyti Žvalgybos įstatymo 4 straipsnyje (šiame straipsnyje numatyta, kad žvalgybos veikla grindžiama teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, tarnybų atskaitomybės ir kitais principais – BNS).

Todėl dabar, kai artėja naujos rinkimų kampanijos – 2023-ieji yra 2018 metų analogas rinkimų cikle, – prasminga stebėti ir vertinti, kaip žvalgybos institucijos laikosi teisėtumo ir žmogaus teisių, rinkdamos, apdorodamos ir teikdamos žvalgybos informaciją sprendimų priėmėjams, tikrindamos asmenis, galimai susijusius su rizikomis, grėsmėmis nacionalinio saugumo interesams, visuomeniniams-politiniams procesams.

Kaip minėta, VSD priimti vidaus teisės aktų pakeitimai, todėl prasminga įsitikinti, kaip jie veikia praktikoje, ir Žvalgybos kontrolierių įstaiga sieks tai patikrinti.

– Pranešėjo istorija prasidėjo nuo pareigūno, kuris pranešė apie galimus pažeidimus VSD, jam buvo suteiktas pranešėjo statusas. Tačiau taip išėjo, kad jo tapatybė yra paviešinta. Nematote žvalgybos kontrolieriaus veiklos intereso šioje srityje?

– Aš nekomentuosiu, nes neturiu oficialios informacijos, kas yra tas pranešėjas. Jei pranešėjo statusas nepanaikintas, tam asmeniui turėtų galioti ir visos apsaugos, įskaitant konfidencialumą.

– 2006 metais NSGK atliko tyrimą dėl VSD veiklos, jis tuomet atskleidė nemažai problemų tarnyboje, viena jų – tarnyba galėjo veikti praktiškai nekontroliuojama, kaip sakė viena politikė „tai buvo valstybė valstybėje“. CŽA kalėjimo istorija taip pat liudija, kad apie žvalgybų tarnybų veiklą galima realiai sužinoti tie, kiek jie leidžia. Jūsų požiūriu, ar nuo to laiko pasikeitė situacija ir kiek dar yra rizikos, kad panašios istorijos gali pasikartoti?

– Tam ir sukurta Žvalgybos kontrolierių tarnyba, kad, kiek įmanoma, tokių dalykų išvengtume, kad būtų aptiktos sisteminės spragos vidaus teisės aktuose ar praktikose, jos būtų ištaisytos, įvertinta, ar trūksta švietimo žvalgybos pareigūnams, kaip laikytis žmogaus teisių ir laisvių. Ir galiausiai – jeigu ir nutiktų tokie dalykai, kad tiek žvalgybos pareigūnai galėtų saugiai pateikti pranešimus, tiek gyventojai galėtų teikti skundus apie galimus jų teisių ir laisvių pažeidimus.

Grįžtant prie pranešėjų apsaugos sistemos. Ji turi veikti, mes neturime kito pasirinkimo. Sistema turi užtikrinti, kad žmonės galėtų saugiai pranešti apie galimus piktnaudžiavimus, galimas negeroves.

– Ar tarnyba turi pakankamai įrankių išaiškinti tas negeroves, jas nustatyti, efektyviai veikti?

– Manau, kad šiandien turime būtinus įrankius veikti. Žinoma, dar daug darbų reikia padaryti kuriant instituciją. Pirmiausia reikia sukurti nuolatinę infrastruktūrą, kad galėtume dirbti su įslaptinta informacija. Didžiuma žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos yra įslaptinta. Mes turime turėti tinkamas patalpas, priemones tiek gauti, tiek rengti įslaptintą informaciją. Čia sakyčiau, ilgiausias ir didžiausias iššūkis.

Taip pat reikia vidaus teisinę bazę sukurti. Toks neįdomus, bet būtinas darbas.

Galiu pasidžiaugti, kad jau suburtas kompetentingų darbuotojų branduolys.

– Jeigu dabar reikėtų susipažinti su įslaptinta informacija, ar turėtumėt tokią galimybę?

–Taip. Esame tapę paslapčių subjektu, bet dar neturime nuolatinių patalpų, dabar naudojamės reikalavimus atitinkančiomis, bet laikinomis.

– Jūsų nuomone, ar numatytas ne per trumpas laikotarpis – vieni metai nuo galbūt padaryto pažeidimo, kai galima rašyti skundą? Juk žvalgybos veikla nėra vieša, apie jos metu padarytus pažeidimus galima sužinoti ir po kelerių metų.

– Taip, procesai gali būti ilgalaikiai. Įstatyme numatytas vienų metų terminas, kaip įprasta. Bet kartu palikta žvalgybos kontrolieriui diskrecija nuspręsti, jeigu jis mano, kad tai labai svarbu, vis tiek imtis skundo nagrinėjimo.

Labai panašiai yra ir su anoniminiais skundais. Kontrolierius gali jų nenagrinėti, bet jeigu jis mano, kad ten pateikta pakankamai pagrįsta informacija, jis gali inicijuoti savo paties patikrinimą. Nustačius požymius, kad galimai buvo piktnaudžiauta ar pažeistos žmogaus teisės ar laisvės, imtis tyrimo.

– Neseniai Lietuvoje lankėsi Suomijos žvalgybos ombudsmenas, dalijosi patirtimi. Jis turi gana rimtą instrumentą – stabdyti neteisėtus žvalgybos veiksmus net vykstant operacijai. Nemanote, kad vertinga būtų ir Lietuvoje turėti tokį įrankį?

– Jo patirtis tikrai buvo vertinga, daug pasisėmėme tam tikrų metodologinių ir taktinių dalykų. Dabar, ar mums reikėtų tiesiogiai Lietuvoje pritaikyti tą patirtį? Nesiimu vertinti. Manau, kad reikia daugiau praktikos įgyti prieš sprendžiant.

Kiek pamenu, Seimas planuoja gal po metų daryti Žvalgybos kontrolierių įstatymo poveikio vertinimą. Tada galbūt būtų galima pakalbėti, ar reikia stiprinti galias, ar reikia sekti Suomijos pavyzdžiu.

– Įstatymas taip pat jus įpareigoja reguliariai informuoti visuomenę apie savo veiklą. Kaip tai darysite? Kiek bus vieša atliktų tyrimų medžiaga?

– Vienas pirmųjų darbų, kuris bus netrukus atliktas, tai internetinės svetainės sukūrimas. Turime sukūrę darbinį variantą, bet dar reikia ją paleisti. Ten bus skelbiama visa informacija, kurią galima teikti visuomenei.

Taip pat kartą per metus iki kovo 1 dienos privalėsiu pateikti viešą žmogaus teisių ir laisvių padėties žvalgybos institucijose vertinimą ir viešą ataskaitą už praėjusius metus.

– Kokia medžiaga bus vieša, ar bus skelbiami skundai, išvados?

– Vieša bus susisteminta informacija, vadinasi, statistinė informacija. Skundų viešinti negalėsiu, nes tai riboja ir asmens duomenų apsauga, ir valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga. Neskelbiama bet kuri informacija, net jeigu ji ir neįslaptinta, bet galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijų veiklai.

– Visuomenėje gaji sąmokslo teorija, kad specialiosios tarnybos gali bet kada klausyti bet kokio žmogaus pokalbio, kontroliuoti susirašinėjimą. Ką galėtumėt atsakyti tokios teorijos šalininkams, o gal tai ir nėra sąmokslo teorija?

– Kiek man žinoma, galiu užtikrinti, kad tikrai žvalgybos tarnybos neturi nei intencijų, nei galimybių bet kada bet kurio žmogaus klausytis ar kontroliuoti susirašinėjimo ar kitokio susižinojimo.

Pagal viešas žvalgybos institucijų ataskaitas, 2020 metais teismo sankcionuojamų priemonių (pokalbių, susirašinėjimo kontrolės, kitų – BNS) taikyta 1923 fiziniams ir juridiniams asmenims, 2021 metais – 1918, 2022 metais – 1727. Nedidelė mažėjimo tendencija.

Tie skaičiai nerodo visuotinio sekimo.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA