REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Kovo 15 d. 16:07

Konstitucinis Teismas nutraukė bylą dėl teisėjų atlyginimų reguliavimo

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: ELTA


295024

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį nutraukė bylą pagal tris prašymus įvertinti teisėjų atlyginimų teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai.

Kaip nurodoma KT pranešime spaudai, į KT su trims prašymais buvo kreipęsis Regionų administracinio teismas. Pareiškėjo prašymuose abejojama teisėjų atlyginimų skaičiavimo teisinio reguliavimo konstitucingumu tuo aspektu, kiek pagal jį atitinkamai teisėjų pareiginės algos bazinis dydis ir teisėjų pareiginė alga apskaičiuojami, neatsižvelgiant į konkrečius ekonominius rodiklius.

Teismas į KT kreipėsi, sustabdęs nagrinėjamas administracines bylas dėl turtinės žalos priteisimo: šią žalą atitinkamų bendrosios kompetencijos teismų teisėjai bylose sieja su 2019 m. rugpjūčio mėn.–2022 m. gruodžio mėn. negauta teisėjo atlyginimo dalimi.

Savo abejones nurodyto teisėjų atlyginimų teisinio reguliavimo konstitucingumu teismas grindė iš esmės tuo, kad nėra nustatyta tokia teisėjų pareiginėms algoms apskaičiuoti taikomų dydžių – bazinio dydžio ir pareiginės algos koeficiento – nustatymo tvarka, kuri laiduotų teisėjų pareiginių algų kitimą valstybėje kintant tam tikriems ekonominiams rodikliams.

Šią bylą nutraukęs KT nurodė ne kartą konstatavęs, kad nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu.

„KT yra konstatavęs ir tai, kad valstybės ekonominės politikos turinio (prioritetų), priemonių ir metodų vertinimas, taip pat ir pagrįstumo, ir tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų, savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, be kita ko, Konstitucijai, nebent tas teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes“, – teigiama KT pranešime spaudai.

Pareiškėjo prašymų kontekste KT taip pat paminėjo, kad 2001 m. liepos 12 d. nutarime konstatuota, jog jis nenustato ir negali nustatyti, koks turi būti konkretus teisėjų atlyginimų dydis. Vadinasi, KT nevertintų ir teisėjų pareiginėms algoms apskaičiuoti taikomo bazinio dydžio.

„KT taip pat pažymėjo, kad nors (...) įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją nustatyti vienos iš teisėjų socialinių (materialinių) garantijų – teisėjų atlyginimų – teisinį reguliavimą, o jį įtvirtindamas gali pasirinkti įvairius teisėjo atlyginimo nustatymo būdus, įgyvendindamas šią savo diskreciją įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, (...) teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo ir iš jo kylančio teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvo, lemiamų reikalavimų“, – teigiama KT pranešime.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA