Konstitucijos pataisos leistų R. Paksui siekti ir prezidento posto

Seimui antradienį planuojama pateikti Konstitucijos pataisas, kurios leistų per apkaltą pašalintam buvusiam prezidentui Rolandui Paksui siekti ne tik parlamentaro, bet ir prezidento posto.

Tokį Konstitucijos 74 straipsnio papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai kartu su kitų frakcijų atstovais. Konstitucijos pataisą, kurioje siūloma priesaiką sulaužiusiam ir iš pareigų apkaltos tvarka pašalintam asmeniui leisti būti renkamam Seimo nariu ar prezidentu ne anksčiau kaip po 10 metų, parėmė 72 Seimo nariai.

Pagal siūlomą projektą, „asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ne anksčiau kaip po 10 metų. Jei toks asmuo, praėjus 10 metų terminui po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka, buvo išrinktas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu ir prisiekė, taip pat gali būti skiriamas ministru, Ministru Pirmininku bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turi teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.„

Konstitucijos pataisos projekte siūloma priesaiką sulaužiusiam ir iš pareigų apkaltos tvarka pašalintam asmeniui leisti būti renkamu Seimo nariu ar prezidentu ne anksčiau kaip po 10 metų.

„Toks terminas pasirinktas dėl to, kad jis tenkina protingumo ir demokratijos principų reikalavimus. Jei būtų apsiribojama tik 5 metų terminu, tuomet, pavyzdžiui, priesaiką sulaužęs ir iš pareigų pašalintas asmuo praleistų tik vienerius Seimo, ir vienerius priešlaikinius Respublikos Prezidento rinkimus. Tai reikštų, kad asmuo praktiškai nepatyrė priesaikos sulaužymo teisinių pasekmių, ir tai būtų neprotinga. Jei būtų nustatytas, pavyzdžiui, 15 metų terminas, tai toks asmuo privalėtų praleisti 3 ir daugiau Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų kampanijų. Tokiu būdu būtų ilgą laiką pažeidinėjama ne tik tokio asmens pasyvioji rinkimų teisė, bet ir aktyvioji rinkėjų rinkimų teisė, kurie yra nepraradę pasitikėjimo tokiu asmeniu ir nusiteikę vėl už jį balsuoti. Būtent tai šiurkščiai pažeistų demokratijos ir protingumo principų reikalavimus. Be to, pažymėtina, kad dėl 10 metų termino iki šiol Seime buvo labiausiai sutariama“, - sako projekto iniciatoriai.

Šiuo Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo projektu tikimasi, kad bus ne tik surastas būtinas Seimo narių sutarimas, bet ir visa būtina apimtimi bus įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas byloje „Paksas prieš Lietuvą“ ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto (JTŽTK) sprendimas.

Konstitucijos pataisos iniciatoriai teigia, kad Lietuva akivaizdžiai yra uždelsusi šių sprendimų vykdymą.

Kaip ELTA jau skelbė, kovo 13 d. Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios atvertų per apkaltą pašalintam buvusiam prezidentui R. Paksui galimybę tapti Seimo nariu. Tačiau siūlomos Konstitucijos pataisos neleistų tokiems asmenims, tarp jų ir R. Paksui, būti Lietuvos prezidentu, Seimo pirmininku ar vicepirmininku.

Už Konstitucijas pataisas po pateikimo balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 10 Seimo narių. Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ balsavime nedalyvavo, nes toks mėginimas įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, anot frakcijos narių, yra „tiesiog akių dūmimas“.

Po svarstymo komitetuose Konstitucijos pataisos į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę sugrįš birželio 14 d.

Pagal Seimo nario konservatoriaus Jurgio Razmos pateiktas Konstitucijos pataisas, „šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, taip pat negali eiti pareigų, kurių ėjimo pradžia susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.„

Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.

ELTA