Konservatorius siūlo įpareigoti pareigūnus liudyti Seimo laikinosiose tyrimo komisijose

Konservatorius Jurgis Razma siūlo įpareigoti pareigūnus ir politikus liudyti Seimo laikinosiose tyrimo komisijose, taip pat įtvirtinti kriterijus, kada institucijos komisijai galėtų neatskleisti dalies informacijos.

Tą numatantį įstatymo projektą J. Razma registravo trečiadienį. Šios pataisos parengtos Seimui pavasarį pritarus vadinamosios Valstybės saugumo tarnybos (VSD) pranešėjo komisijos išvadoms, o prezidentui Gitanui Nausėdai atsisakius liudyti komisijai.

Dabartiniame įstatyme nėra numatyta prievolė liudyti komisijai.

Projekte numatoma, kad liudyti pakviestiems valstybės ir savivaldybių politikams, pareigūnams, tarnautojams, valstybės ir savivaldybių institucijose dirbantiems asmenims dalyvavimas komisijos posėdžiuose būtų privalomas. 

Numatoma, kad prezidentas komisijos posėdyje gali liudyti žodžiu ar raštu komisijai atsakydamas į klausimus, taip pat šalies vadovą jo sutikimu apklausia komisija ar jos įgalioti komisijos nariai prezidento rezidencijoje ar nuotoliniu būdu.

Projektu siūloma, kad Generalinė prokuratūra, Valstybės kontrolė, Valstybės saugumo departamentas ar ikiteisminio tyrimo įstaiga gali nesutikti, kad laikinoji tyrimo komisija susipažintų su jai reikalinga informacija.

Informacija būtų nesuteikiama, jei jos suteikimas kelia grėsmės valstybės nacionaliniams interesams, gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ar vykstančiam teisminiam procesui, kelia grėsmę viešajai tvarkai ar kurio nors asmens gyvybei ar sveikatai, pažeidžia kitus Konstitucijos saugomus ir ginamus interesus ir vertybes. 

„Komisijos prašyme pateikti tokią įslaptintą informaciją susipažinti turi būti išdėstyti motyvai, kurie pagrįstų, kad į (...) tiriamą klausimą negali būti atsakyta, jei ši informacija nebūtų gauta“, – rašoma projekte.

Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, projekto tikslas – įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) nuostatas, kas kartu pašalintų „prielaidas įvairiems neapibrėžtumams, konfliktinėms situacijoms kilti“.

Projekte remiamasi 2004 ir 2006 metais priimtais KT nutarimais.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siekiama reglamentuoti komisijos sudarymo pagrindus, apibrėžti galimas komisijos tyrimo apimtis, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaudamiesi institucijos galėtų nesutikti, kad komisija galėtų susipažinti su jai reikalinga informacija, įtvirtinti draudimą neatskleisti tam tikros rūšies informacijos, aiškiau apibrėžti kviečiamų liudyti asmenų į posėdį teises ir pareigas.

Pagal naujos redakcijos įstatymą, Seimas galėtų sudaryti komisiją įvertinęs, kad klausimas, dėl kurio siūloma ją sudaryti, yra ypatingos valstybinės svarbos, jis nebuvo ištirtas ar nėra tiriamas kitos laikinosios komisijos, institucijos.

Komisija būtų sudaroma tik tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad jos darbas neįsiterps į kitų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus.

Įstatymu taip pat nustatoma pareiga komisijos nariui nusišalinti, kai tiriamas klausimas yra susijęs su jo privačiais interesais. Be kita ko, siūloma, kad komisija išvadą Seimui galėtų pateikti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, vietoje vienos, kaip yra dabar.

Seimas gegužę pritarė vadinamosios VSD pranešėjo komisijos išvadoms, kuriomis konstatuota, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais. Be to, jis galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisijos išvadose nurodyta, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius Darius Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai, dalį jos nuslėpė.