Konservatorių seniūnė tikina su K. Bartoševičiumi bendravusi nežinodama apie ikiteisminį tyrimą: žinutės neišliko

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad kontaktavo su komandiruotėje Čilėje buvusiu kolega Kristijonu Bartoševičiumi nežinodama apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Politikė taip pat nurodo, kad su buvusiu kolega bendravo per bendravimo programėlę „Signal“, kurioje, pasak jos, neišliko siųsti pranešimai.

„Penktadienį jis mane informavo žinute, tada aš apie antrą valandą jam paskambinau, paklausdama, ar tikrai jis laikosi savo tokios pozicijos. Tas manęs ypatingai nenustebino, nes, kaip ir minėjau pačioje pradžioje, kad jo dvejonės buvo man pakankamai gerai žinomos“, – trečiadienį Seime žurnalistams aiškino TS-LKD frakcijos seniūnė.

„Apie jo ketinimą pasitraukti informavau partijos pirmininką ir premjerę. Ir tuo metu apie jokius kaltinimus ar ikiteisminius tyrimus man nebuvo žinoma“, – pridūrė ji.

Parašyta parodyti K. Bartoševičiaus žinutę apie ketinimus atsisakyti mandato, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino neturinti tokio pranešimo.

„Nėra tos žinutės, privatus messengeris, „Signal“ yra tokio pobūdžio, kur neišlieka (pranešimai – ELTA)“, – nurodė politikė.

Paklausta, ar nėra neįprasta kontaktuoti bendravimo aplikacija, kurioje neišlieka pranešimai, TS-LKD frakcijos seniūnė patikino – tai įprasta praktika.

„Kuo kreipėsi, tuo ir atsakiau. (...) Manau, kad normali praktika“, – nurodė ji.

Klausiama, ar nesvarsto apie atsistatydinimą iš frakcijos seniūnės pareigų, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė neplanuojanti to daryti. Ji patikino, kad neprarado ir frakcijos kolegų pasitikėjimo.

ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.

Dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra kreipėsi ir į Seimą.

Visgi, dar iki prokurorų kreipimosi į parlamento vadovybę, konservatorių atstovas parlamente K. Bartoševičius pranešė, jog pats atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių, o prašymą dėl mandato panaikinimo VRK pateikė sausio 20 d.

Tą pačią dieną N. Grunskienė pranešė V. Čmilytei-Nielsen apie prokuratūros norą prašyti surengti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų apsvarstytas prašymas panaikinti vieno Seimo nario teisinę neliečiamybę, mat jo atžvilgiu teisėsauga atlieka tyrimą. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės, ji Seimo pirmininkei neįvardijo K. Bartoševičiaus pavardės.

V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad tą penktadienį susitiko su premjere I. Šimonyte ir kalbėjosi apie neeilinės Seimo sesijos poreikį, tačiau jokios informacijos apie K. Bartoševičių neaptarė, premjerei jos neperdavė.

Premjerė I. Šimonytė antradienį taip pat pabrėžė, kad jokios informacijos apie teisėsaugos vykdomą tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu nei ji, nei jos aplinka buvusiam parlamentarui neperdavė.

K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš politikos aplinkybės sukėlė daug klausimų Seimo opozicijai, todėl nutarta šaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų siekiama aiškintis, ar buvusiam konservatorių bendražygiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą. Norima inicijuoti ir laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją.

Antradienį opozicijai pavyko surinkti 47 parašus neeilinės sesijos šaukimui. Projektą dėl neeilinės sesijos šaukimo pasirašė visos opozicinės frakcijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus Seime, taip pat palaikymo buvo sulaukta ir iš Mišrios Seimo narių grupės.