Konservatorių į derybas kviečiamas G. Kirkilas opozicijos nesužavėjo: pasigedo G. Landsbergio lyderystės

Seimo mažuma kelia klausimą, kodėl parlamento dešinieji partijų diskusijų moderatoriumi pasirinko ne užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, bet politikoje aktyviai nebedalyvaujantį ir centro kairei atstovaujantį G. Kirkilą.

Be to, parlamentarai pažymi, kad esminė problema, kodėl partijoms iki šiol taip ir nepavyksta susitarti dėl esminių valstybės užsienio politikos principų – tai kardinaliai išsiskiriančios vizijos bei, anot opozicijos atstovų, konservatorių nenoras ieškoti kompromiso. Todėl nepaisant G. Kirkilo patirties ir žinių, kurias parlamento kairieji pripažįsta ir giria, politikai vis dėlto abejoja, ar buvęs premjeras galės kuo nors padėti ir priartinti partijas prie kompromiso.

Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas stebisi konservatorių sprendimu kreiptis į G. Kirkilą. Ir nors jis pripažįsta G. Kirkilo politinę patirtį bei žinias, parlamentaro teigimu, konservatorių pasiūlymas yra mažu mažiausiai keistas, o pačiam G. Kirkilui siūloma misija – neįkandama.

„Nežinau, ką jis (G. Kirkilas – ELTA) turi bendro su konservatoriais, kad galėtų jiems tarpininkauti su socialdemokratais, iš kurių jis pats pasitraukė ir tikrai, na atleiskite, sentimentų jokių nejaučiame. Bet Gediminas yra patyręs politikas, turintis tiek žinių, tiek išmanymo užsienio politikos klausimais. Jeigu jį konservatoriai kviečiasi, matyt, vertina jo tam tikras žinias. Žinios yra svarbu. Ir nors asmeniškumų čia nėra, bet, manau, kad tarpininkavimo galimybės Gediminui šiuose reikaluose bijau, kad nėra įkandamos“, – Eltai teigė G. Paluckas, pridurdamas, kad parlamentinės partijos pačios žino, kaip reikia tarpusavyje derėtis.

Visgi, socialdemokratas pažymi, kad siekti konsensuso su konservatoriais yra itin sunku dėl kardinaliai išsiskiriančių požiūrių, kaip turėtų atrodyti partijų susitarimas dėl užsienio politikos ir kokios krypties tarptautinėje erdvėje turėtų laikytis Vilnius.

Todėl, tęsė parlamentaras, valdančiųjų pozicijoms nesikeičiant, susitarti „nepadės net ir G. Kirkilas“.

„Net ir G. Kirkilas nepadės šiuo atveju. Šnekėtis reikia, periodiniai susitikimai yra labai sveiki apsikeisti nuomonėmis kamerinėje aplinkoje, be prožektorių šviesos, kai žodžiai tampa stipresni, sakiniai – rūstesni. Tai galima pasišnekėti nuoširdžiai ir pasakyti – kolegos, manome, kad čia ir čia darote negerai, bet (...) į tuos dalykus mūsų nevelkite, mes nepritariame“, – tvirtino G. Paluckas.

„Tokių susitarimų, kuriais įsipareigotume palaikyti konservatorių užsienio politiką – mes nesirašysime. Čia yra esminė socialdemokratų pozicija“, – teigė jis, prognozuodamas blankią parlamentinių partijų susitarimo ateitį.

Diskutuojant apie parlamentinių partijų susitarimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariui Giedriui Surpliui klausimų kilo ne dėl G. Kirkilo, bet užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vaidmens. Politikas tvirtina pernai rudenį, šalies diplomatijos vadovo interpeliacijos Seime metu paraginęs konservatorių lyderį skirti daugiau dėmesio susitarimo dėl užsienio politikos klausimui.

„Kai turėjome interpeliaciją ministrui Landsbergiui, aš jam pasiūliau viešai, Seimo salėje, kad jis turėtų imtis lyderystės – sukviesti tiek partijų atstovus, tiek galbūt verslo, akademinės bendruomenės atstovus į platesnį pasitarimą apie tai, kur juda mūsų užsienio politika“, – Eltai situacijos aplinkybes dėstė parlamento „valstietis“.

„Jis davė viešą pažadą, kad tokį susitikimą suorganizuos. Tai štai kai vietoje Gabrieliaus Landsbergio, užsienio reikalų ministro ir vis dar TS-LKD pirmininko mes gauname Gediminą Kirkilą – tai skamba keistai ir atrodo tarsi vėl ministro nėrimas į krūmus“, – aiškino politikas.

LVŽS dar pernai pareiškė neketiną pasirašyti susitarimo dėl užsienio politikos. Pasak G. Surplio, kol kas partija ketina laikytis tokios pat pozicijos ir didelių vilčių dėl kompromiso nepuoselėja.

„Kai mes rengėme pradinį dokumento variantą, labai aiškiai jautėsi – o paskui galiausiai buvo raiškiai išsakyta buvusio premjero Andriaus Kubiliaus – kad šį susitarimą valdantieji matė kaip užsienio politikos pamoką opozicinėms partijoms. Kad štai, mes duosime jums vadovėlį, jūs jį perskaitysite, pasirašysite, kad perskaitėte ir būsite įpareigoti vykdyti“, – aiškino jis.

„Mes visada sakėme, kad mums svarbu, kad užsienio politika būtų harmoninga, kad dvi ministerijos tarpusavyje nesirietų, kad Prezidentūra nesipyktų su Vyriausybe. Mes tiesiog norėjome susitarimo. Valdantieji, panašu, norėjo įtvirtinti savo tokias labai vanagiškas pozicijas“, – konstatavo jis.

Keistai situaciją įvardija ir opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Politikui atrodo, kad tarp valdančiosios koalicijos ir parlamento mažumos nėra tokio konflikto, jog problemoms spręsti reikėtų kviesti žmogų iš šalies.

„Nei pozicija, nei opozicija nėra susipykusi, kad reikėtų kažkokio taikos teisėjo ar moderatoriaus. Tiesiog yra pozicijų išsiskyrimas ir valdančiųjų misija, jeigu jie nori, kad susitarimas būtų pasirašytas, sėsti su kiekviena iš politinių partijų, kurios turi kažkokias abejones, kalbėtis ir ieškoti kompromiso“, – Eltai savo poziciją dėstė ekspremjeras.

„Prie visos pagarbos kolegai Gediminui Kirkilui, (...) su Gediminu tikrai puikiai galime šnekėti visomis temomis, tartis, kalbėtis, bet jo vaidmens aš nematau, kaip jis galėtų priversti, kad valdantieji derintų tas pozicijas, kurios mums nėra tinkamos“, – aiškino S. Skvernelis.

 

Jis suabejojo ir tuo, kaip G. Kirkilas buvo pakviestas prisijungti prie darbo grupės. S. Skvernelio manymu, tai galėjo būti asmeninė Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio iniciatyva.

 

„Ar konservatorių tai žingsnis, ar pats komiteto pirmininkas taip sugalvojo. Tikrai nemanyčiau, kad buvo diskusija konservatorių partijoje, kad kairiųjų atstovą (...) reikėtų į tokias misijas kviestis“, – situacijos aplinkybėmis stebėjosi jis.

 

Visgi, parlamentaras svarstė, kad G. Kirkilo patirtis gali būti naudinga patiems konservatoriams – anot S. Skvernelio, dešinieji iš buvusio premjero galėtų pasimokyti, kaip reikėtų ieškoti kompromisų.

 

„Gal kaip tik jiems yra reikalinga pono Kirkilo patirtis, politinė išmintis – kad galėtų tiesiog suprasti, kad tokiems strateginiams susitarimams pasirašyti, reikalinga kompromiso paieška“, – svarstė opozicijos narys.

 

Galiausiai, klausiamas, kiek realu, jog parlamentinės partijos pasieks sutarimą ir susitarimas dėl užsienio politikos bus pasirašytas, S. Skvernelis teigė matąs tam galimybę. Tačiau, tęsė jis, artėjant 2024 m. rinkimams pasiekti bendrą kompromisą, politiko manymu, bus tik sunkiau.

 

„Manau, kad kuo arčiau rinkimai, tuo susitarti ir pasirašyti susitarimą bus sunkiau, kadangi dauguma politinių partijų, kurios dalyvaus rinkimuose, rodys skirtumus“, – kalbėjo S. Skvernelis.

 

„O tų skirtumų yra pakankamai daug ir jų gali tik daugėti. Situacija bus sunki, bet viskas įmanoma“, – pridūrė jis.

 

Kaip jau anksčiau skelbė ELTA, politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu.

 

Praėjusių metų spalį, G. Landsbergis paragino politinių partijų susitarimui dėl užsienio politikos leisti „ataušti“ ir diskusijas pabaigti po artėjančių savivaldos rinkimų. Ministras pabrėžė, kad valdantieji yra pasirengę diskutuoti ir su opozicija bandyti rasti kompromisus.

 

Po rinkimų Eltai pasiteiravus Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio, ar valdantieji planuoja grįžti prie diskusijų su opozicija, politikas leido suprasti, jog pastaruoju klausimu kol kas žymaus proveržio nėra. Visgi, jis tvirtino jaučiantis pozityvų nusiteikimą tiek parlamento daugumos, tiek opozicijos gretose.

 

Vėliau paaiškėjo, kad Ž. Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų, pažymėjo URK vadovas.