Konservatoriams besiaiškinusi R. Popovienė: šie abiturientai buvo eksperimentų karta (papildyta)

Aštrios opozicinės konservatorių frakcijos kritikos dėl sprendimo pridėti abiturientams po 10 taškų prie valstybinių brandos egzaminų rezultatų sulaukusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina – pastaroji dvyliktokų laida buvo eksperimentų karta. Pasak socialdemokratės, abiturientai laikė egzaminus, padidinus išlaikymo kartelę, taip pat neturėjo reikiamų vadovėlių.

„Egzaminų rezultatai labai aiškiai parodė, kad 35 taškų kartelė buvo per aukšta. Tai rodė, kad ši abiturientų karta tikrai buvo eksperimentų karta, kuri rengėsi egzaminams pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, kuri rengėsi be vadovėlių (...), kurie iš tiesų įėjo į tą laikotarpį, kai buvo labai daug įvairiausių pokyčių, reformų, kurie pirmą kartą laikė tarpinius egzaminus. Ir patys moksleiviai tą šiandien labai aiškiai įvardijo – kad ši abiturientų karta tai ta karta, kuri iš tiesų patyrė labai daug streso ir įtampos“, – pirmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje teigė R. Popovienė.

„Ir natūralu, kad ši pakelta 35 taškų išlaikymo kartelė tikrai palietė tuos egzaminų rezultatus“, – dėstė ji.

Pasak politikės, nuo tada, kai ji perėmė vadovavimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), buvo sulaukta nemažai skundų dėl pakeltos egzaminų išlaikymo kartelės. Tačiau, tęsė ji, pokyčių imtis nebuvo galima – tai riboja teisės aktai.

„Deja, dėl teisės aktų (...), mes to padaryti negalėjome. Bet labai aiškiai tai visur buvo įvardijama“, – kalbėjo ministrė, pažymėdama, kad 35 taškų išlaikymo kartelė yra ženkliai per aukšta.

I. Šimonytė: suprantu, kad matematika nėra jūsų stiprioji pusė

Pastabų ministerijos sprendimui negailėjo buvusi premjerė Ingrida Šimonytė. Ji stebėjosi, kad egzaminų vertinimo komisijos nusprendė siūlyti pridėti po 10 taškų prie kiekvieno egzamino rezultato.

„Mano prisiminimai iš ankstesnių egzaminų sesijų yra tokie, kad paprastai vertinimo komisija kaip tik manydavo, kad nieko labai keisti nereikia. Tai čia keistas toks posėdis“, – kalbėjo konservatorė, užsimindama, kad norėtų pamatyti komisijų sprendimų protokolus.

Vis tik, daugiausiai klausimų I. Šimonytei kėlė ministrės pasisakymai apie esą pakeltą egzaminų išlaikymo kartelę. Konservatorė priminė, kad anksčiau visi brandos egzaminai turėjo atskiras balų skaičiavimo sistemas, kai, pavyzdžiui, pernai matematikos egzaminui išlaikyti reikėjo surinkti 10 taškų iš 60.

„Mane tiesiog pritrenkė jūsų kalbėjimas apie neadekvačiai pakeltą kartelę ir kai sakote, kad nenuosekliai, tai jūs turbūt žinote, kad anksčiau kiekvienas egzaminas turėjo savo vertinimo skalę, skalės buvo suvienodintos. Jūs dabar bandote pasakyti, kad tarsi tai, kas anksčiau buvo 16 (taškų – ELTA), patapo 35, net neminėdama, kad tie 16 buvo iš 60, o 35 – iš 100“, – aiškino ekspremjerė.

Dėl neteisingos informacijos, esą problemos slypi pakeltoje išlaikymo kartelėje, ministrę kritikavo ir konservatorius Liutauras Kazlavickas.

„Jūsų interpretavimas tarp 16 ir 35 yra lyginimas nepalyginamų dalykų. Obuolių su apelsinais. Ir ši interpretacija jūs tikrai klaidinate, ir visuomenę, ir žiniasklaidą ir kuriate labai keistą naratyvą“, – piktinosi parlamentaras.

Savo ruožtu I. Šimonytė kėlė klausimą, ar esminė problema dėl prastų egzaminų rezultatų vis tik neslypi prastame moksleivių pasiruošime ar nekorektiškai parengtose užduotyse.

„Jūs pamatę rezultatus vietoje to, kad išnagrinėtumėte situaciją, tiesiog nusprendėte priimti tokį sprendimą, kuris iškraipo aibę. Jums bet kuris matematikas tai pasakys. Aš suprantu, kad matematika nėra jūsų stiprioji pusė, tačiau bet kuris matematikas pasakys, kad šitaip aibės nėra keičiamos“, – dėstė politikė.

„Ar vis dėlto problema yra tame, kad pasikeitė imtis mokinių, ar problema yra užduotyse, ar užduotyse problemos nėra?“ – kėlė klausimus ji.

Savo ruožtu R. Popovienė atkirto, kad sprendimą pridėti po 10 taškų prie daugelio brandos egzaminų rezultatų palaikė „nemažai matematikų“.

„Tikrai nėra vienareikšmiškai traktuojama, kad šitas sprendimas yra visiškai matematiškai neišskaičiuotas arba priimtas neatsižvelgiant į esamą situaciją“, – sakė ŠMSM vadovė.

Ji taip pat pasiaiškino, kodėl nuspręsta pridėti taškų prie visų, o ne tik matematikos egzamino rezultatų.

„Atsižvelgiant į visus (rezultatus – ELTA), nes egzaminų neišlaikymo lygis yra nuo 4 iki 10 kartų didesnis, jeigu mes žiūrėtume į praeitus ar užpraeitus metus“, – kalbėjo ji, tikindama, kad šie sprendimai palietė kelis tūkstančius abiturientų, kurie priešingu atveju negalėtų kandidatuoti į aukštąsias mokyklas.

„Ministre, jeigu jūs šimtą balų būtumėte pridėjusi, tai gal būtų visus abiturientus palietę. Bet klausimas yra, ką tai rodo apie mokinių pasirengimą studijuoti aukštosiose mokyklose? (...) Dabar jūs tiesiog horizontaliai iš rankovės baltų gulbių pamėtėte visiems, taip nuskriausdama tuos, kurie gerai mokėsi, stengėsi ir gerai išlaikė egzaminus“, – R. Popovienei atsakė I. Šimonytė.

Istorijos egzamino šimtukininkų kreivė „nerodo, kad situacija yra ypatingai nenormali“

Gana įtempto posėdžio metu, konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė paprašė ministrę sureaguoti ir į šimtukininkų statistiką. Posėdžio metu buvo pademonstruoti istorijos egzamino šimtukininkų rezultatai. 2021 m. 100 balų gavo 21 abiturientas, 2023 m. – 3, 2024 m. – 15. Tačiau šįmet, po pridėtų taškų, visoje šalyje 100 balų istorijos egzamine surinko 614 dvyliktokų.

„Šimtukų skaičius tikrai neturi būti kiekvienais metais pastovus. Jis kasmet svyruoja“, – sakė ministrė, pažymėdama, kad keitėsi ir istorijos egzamino struktūra.

„Kreivė nerodo, kad yra ypatingai nenormali situacija“, – pridūrė ji.

Praėjusį trečiadienį paaiškėjo dalis abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų. Tuomet ministrė R. Popovienė teigė, jog iki 35 taškų pakelta egzamino išlaikymo kartelė buvo per aukšta. Dėl to, pasak jos, buvo nuspręsta prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo pasiekimus, pridėti po 10 taškų.

Be to, kaip teigė R. Popovienė, nuspręsta nuo 1 iki 5 taškų pridėti ir tiems mokiniams, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko nuo 17 iki 20 taškų.

Toks sprendimas sulaukė opozicijos, Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) kritikos. Anot jų, tokia sistema demotyvuoja stropiausius mokinius.

VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.