Konservatoriai žada teikti savo projektą dėl galimų ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai

Valdantiesiems vis nukeliant projekto dėl galimų nacionalinių ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pateikimą Seimui, konservatoriai žada šį klausimą įtraukti į opozicinę darbotvarkę.

„Mes registruosime savo vardu šį projektą ir antradienį įtrauksime į opozicinę darbotvarkę“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, pagrindu bus paimtas Vyriausybės parengtas projektas, truputį patobulintas ir registruotas konservatorių vardu.

Pagal Seimo statutą, valdantieji neturi teisės iš opozicinės darbotvarkės išbraukti projektų.

Taikė savo ribojimus ir anksčiau

L. Kasčiūno teigimu, kadangi projektą dėl nacionalinių ekonominių sankcijų teikia Vyriausybė, o valdantieji jį išbraukė iš Seimo posėdžių darbotvarkės, „akivaizdu, kad kažkas stringa valdančiojoje daugumoje“.

„Mes pasiruošę valstybiniais klausimais, tokiais, kaip sankcijos, ribojamosios priemonės, ištiesti pagalbos ranką ir padėti užsienio reikalų ministrui išsaugoti autoritetą“, – teigė jis.

BNS rašė, kad Seimas ketvirtadienį planavo pradėti svarstyti Vyriausybės siūlymą numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, tačiau per seniūnų sueigą jis išbrauktas iš darbotvarkės.

„Projekto pateikimas atidėtas, nes reikia išnagrinėti Seimo teisininkų pastabas“, – BNS sakė Seimo vicepirmininkė socialdemokratė Orinta Leiputė.

Ekspremjerė konservatorė Ingrida Šimonytė atmetė tokį argumentą, teigdama, kad Seimo teisininkai labai dažnai turi pastabų projektams, o jos svarstomos Seimo komitetuose po to, kai projektas būna pateiktas Seimo salėje.

„Tikroji priežastis turėtų būti visiškai kita. Manau, kad tikroji priežastis yra šiaip jau įvardyta pono (premjero Gintauto – BNS) Palucko taip pat, kai jis sakė, kad Lietuva negali taikyti kokių nors ribojamųjų priemonių pati“, – sakė I. Šimonytė.

„Noriu priminti, kad Lietuva taikė ir taiko ne vieną ribojamąją priemonę naudodamasi (Europos Sąjungos – BNS) reglamento išimtimis tais atvejais, kada tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, o kad Rusija kelia grėsmę Lietuvos saugumui, abejoti gali tik arba labai naivūs žmonės, arba tie žmonės, kurie tuo neabejoja, bet tiesiog taip kalba“, – pridūrė ji.

Pasak ekspremjerės, nacionalinės sankcijos atskiroms prekėms taikomos nuo karo Ukrainoje pradžioje.

„Tarkime, kai būdavo nustatomos karo mūšio lauke detalės ar kokios nors sudedamosios dalys, kurios kažkokiu būdu atsirasdavo Rusijoje, ES mastu toms prekėms sankcijos galbūt nebūdavo nustatytos, tuomet mes, naudodamiesi reglamento išimtimis, taikydavome tas priemones ir susitardavome su kaimyninėmis valstybėmis, kad tas taikymas būtų kaip įmanoma vienodesnis, kad kitos kaimyninės šalys nebūtų naudojamos tų ribojimų apėjimui“, – tvirtino I. Šimonytė ir vylėsi, kad dabartinė situacija nerodo besikeičiančios Lietuvos politikos remiant Ukrainą.

Neaiškus ES sprendimas

Valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio teigimu, projekto kol kas negalima svarstyti, nes neįmanoma nuspėti jo įsigaliojimo datos, mat neaišku, kuo baigsis sankcijų pratęsimas Europos Sąjungos (ES) mastu.

„Esame papuolę į spąstus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė politikas.

Jo duomenimis, ES Vadovų Taryba tik liepą spręs dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo.

„Jeigu Vengrija ar kita ES valstybė panaudoja veto teisę, automatiškai ES sankcijos nepratęsiamos, tokiu atveju Lietuva turėtų jas priimti. (...) Laukiame grįžtančio prezidento, premjeras kitą savaitę turi pasišnekėti su kitų valstybių premjerais, kokios yra pozicijos, ar tikėtina, kad bus veto, ar nebus. Jeigu bus veto, liepą šauksime neeilinę Seimo sesiją ir tada ypatingos skubos tvarka bus svarstomas šis paketas“, – teigė R. Žemaitaitis.

Jo duomenimis, kitą savaitę turėtų prasidėti neformalios derybos su Latvijos, Estijos, Lenkijos atstovais dėl vienodų sankcijų.

Pasak „aušriečio“, svarbu, kad kaimyninės valstybės taikytų vienodas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kitu atveju, „jeigu, pavyzdžiui, lenkai netaiko, tai baltarusiško ar rusiška produkcija eitų per ją“.

„Esame pakabinti tarp žemės ir dangaus“, – konstatavo R. Žemaitaitis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pastebėjo, jog iš Vyriausybės atėjęs projektas buvo pakankamai geras bei suderintas, o jo nepateikimas diskredituoja patį parlamentą.

„Čia mes nepadarome nacionalinių santykių. Tai yra tiktai būdas, įrankis, jeigu Europoje sankcijų politika žlunga, (...) tai nėra kažkoks radikalus žingsnis (...). Mano nuomone, čia labai diskredituojame save, kai mes suderintą dokumentą, kuriam Vyriausybė pritarė, mes nesugebame jo net pateikti“, – žurnalistams sakė parlamentaras.

„Jeigu Vyriausybė atneša šį dokumentą į Seimą (...), kodėl premjeras nerodo tos lyderystės? Čia mes nematome tos lyderystės iš premjero, tai čia labai liūdna situacija, sakyčiau“, – pridūrė jis.

Projektą pasiūlė URM

Minėtą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą inicijavo Užsienio reikalų ministerija, joms pritarė Vyriausybė.

Užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė per Vyriausybės posėdį sakė, kad sankcijos išlieka esminiu ES užsienio politikos įrankiu Rusijos tebesitęsiančios agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, bet jų pratęsimas nėra lengvas procesas, todėl jeigu nepavyktų ES mastu pratęsti sankcijų, reikia turėti nacionalinį instrumentą.

Kaip nurodoma projekte, Lietuvos Vyriausybė galėtų nustatyti dviejų rūšių sankcijas: turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus.

Abiem atvejais sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus nustatytų Ministrų kabinetas.

URM teigimu, šios ribojamosios priemonės būtų taikomos išimtiniais atvejais, kaip kraštutinė priemonė, jei ES mastu sankcijų Rusijai ir Baltarusijai taikymas būtų sustabdytas arba nepavyktų pasiekti sutarimo dėl tolesnio sankcijų Rusijai arba Baltarusijai pratęsimo.

Kaip rašė BNS, Vilnius siekia, jog sankcijas tokiu atveju įvestų ir kitos su Rusija ar Baltarusija besiribojančios Bendrijos narės, kad minėtų šalių prekės negalėtų patekti į Europos Sąjunga sausuma ir taip padidėtų prekybos kaštai.

Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.

ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 17 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.

Lietuva savo ruožtu yra įvedusi ir nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Apribotas jų patekimas į šalį, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.