Konservatoriai siūlo įrengti gynybos liniją pasienyje su Rusija ir Baltarusija: kainuotų apie 1 mlrd. eurų (papildyta)

Siekiant užtikrinti didesnį valstybės pasirengimą galimoms grėsmėms pasienyje, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo įrengti Vytauto Didžiojo vardu pavadintą gynybos liniją. Konservatorių teigimu, joje galėtų atsirasti priešpėstines minas, prieštankinius griovius, mobilias šarvuotas grupes ir toliašaudę artileriją turinčios gynybinės linijos. Tokio plano įgyvendinimas kainuotų apie 1 mlrd. eurų.

„Mūsų karinė inžinerija yra atgaivinta, mūsų karinė inžinerija įgijo naują kvėpavimą. Šiandien mes siūlome dar vieną idėją, dar vieną kryptį, kaip galėtume fortifikuoti pasienį taip, kad priešui įžengti į mūsų teritoriją būtų be galo sudėtinga, kad jis sutiktų milžiniškas kliūtis, kad mes lėtintume jo ėjimą. Be jokios abejonės, šitas planas papildytų visą mūsų gynybos strategiją“, – pirmadienį TS-LKD surengtoje spaudos konferencijoje teigė partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Mūsų skaičiavimais, mes kalbame apie 1 mlrd. eurų, jeigu mes tokią sistemą įrengtume ten, kur reikia. Bet, be abejo, tas poreikis yra kariuomenės planavime“, – pabrėžė jis.

L. Kasčiūno teigimu, gynybos linijos įrengimo procesas užtruktų iki dvejų metų.

„Tai tikrai metų ar dviejų reikalas. Iš esmės, priklausytų nuo teisinių dalykų“, – sakė konservatorius.

Keturios gynybinės linijos – nuo priešpėstinių minų iki oro gynybos

Šią idėją pristačiusio Lietuvos kariuomenės dimisijos leitenanto Vlado Sakalausko teigimu, Vytauto Didžiojo gynybos linija būtų sudaryta iš keturių dalių. 

Pirmoji linija būtų pasieniečių kontroliuojama zona, joje būtų išdėlioti „drakono dantys“, prieštakinės ir priešpėstinės minos, koncertina, prieštankiniai grioviai. 

Tuo metu į antrąją, pasak V. Sakalausko, būtų galima patekti naudojantis po žeme iškastu tuneliu. Be koncertinų šioje linijoje būtų ir sprogstamieji užtaisai, įrengtos karių pozicijos. 

Trečiojoje gynybos linijoje veiktų mobiliosios šarvuotos grupės, sudarytos iš Lietuvos turimų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, sąjungininkų vikšrinių šarvuotų transporto priemonių. Taip pat savo funkcijas vykdytų ir radioelektroninės kovos šarvuočiai.

„Pavyzdžiui, priešas koncentruojasi tam tikroje vietoje, yra artilerijos apšaudymas ir ruošia prasiveržimą. Tos mobilios grupės būdamos už 30–40 kilometrų, gan greitai ir efektyviai gali prijudėti prie tos vietos, kur tikėtinas proveržis per sieną“, – sakė V. Sakalauskas.

Ketvirtojoje linijoje būtų sutelktos oro gynybos sistemos NASAMS ir savaeigė toliašaudė artilerija.  

„Bet kurią gynybinę liniją vis tiek gali pramušti, bet per tą laiką mobilizuojasi kariuomenė, pakyla aviacija, naikintuvai pakyla į orą ir per pusvalandį gali „gesinti“ tas pajėgas iš viršaus“, – akcentavo V. Sakalauskas.

ELTA primena, kad praėjusių metu rugpjūtį Pabradėje buvo atidarytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas.

Tuo metu iki 2027 m. pabaigos numatoma pietvakarinėje šalies dalyje atlikti maždaug 280 kilometrų melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių projektavimo, atstatymo darbus iki pradinių techninių parametrų. Už tai būtų atsakingos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybės.

Taip pat iki 2027 m. gruodžio 31 d. kariuomenės nustatytose kelių atkarpose ketinama suformuoti medžių ruožus, įrengti kitas eismo saugumo užtikrinimo priemones.

Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį, komentuodamas konservatorių siūlymus rengti Vytauto Didžiojo gynybos liniją, tikino, kad visi reikalingi sprendimai fortifikacijų įrengimui jau yra priimti, vykdomi ir įsigijimai. 

Pernai Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigė, jog iš viso šalyje ketinama steigti 27 kontrmobilumo priemonių parkus, kuriuose bus laikomos pagrindinės inžinerinės kliūtys – „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, kelio užtvarai.

Tuo metu L. Kasčiūnas teigė, jog kontrmobilumo priemonių įsigijimui per dešimtmetį prireiks 600 mln. eurų.