Konservatoriai siūlo gynybą finansuoti valstybinių įmonių lėšomis: per 5 metus – papildomas milijardas

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė savo planą, kaip padidinti gynybos biudžetą. Jų siūlymas – įpareigoti valstybės valdomas įmones didesnę dalį savo pelno ir resursų nukreipti būtent į krašto apsaugą. Pasak politikų, taip per 5 metus būtų galima surinkti papildomą 1 mlrd. eurų gynybai.

„Mes siūlome sutelkti beveik milijardą eurų per penkerius metus gynybos finansavimui. Į šį procesą reikės įtraukti valstybės valdomas įmones, kurios turi lėšų ir jas gali nukreipti į gynybos poreikių finansavimą – maksimizuojant dividendų išmokėjimą, nukreipiant perteklinius rezervus ir paprašant valstybės valdomas įmones investuoti į gynybos obligacijas“, – antradienį žurnalistams kalbėjo G. Skaistė.

„Tai nedidintų finansinės naštos gyventojams ir būtų alternatyvus pasiūlymas daliai mokesčių pakeitimų, kurie, matyt, turėtų neigiamą poveikį ekonomikai“, – tvirtino konservatorė.

Tiesa, įmonėms būtų palikta pakankamai lėšų, kad jos galėtų administruoti savo skolas, atlikti pagrindines funkcijas, investicijas.

Anot G. Skaistės, vienas ryškiausių pavyzdžių valstybės valdomos įmonės, kurios lėšos yra naudojamos neefektyviai – Valstybinių miškų urėdija.

„Čia 70 mln. eurų investuota į valstybių vertybinius popierius – 40 mln. iš jų yra investuoti į Vokietijos ir Prancūzijos vertybinius popierius. Apie 40 mln. eurų guli neterminuotuose indėliuose, keliolika milijonų – banko sąskaitose. Tad akivaizdu, kad šios lėšos šiandien nėra panaudojamos efektyviai ir panašių pavyzdžių galime rasti įvairiose įmonėse“, – teigė G. Skaistė.

Partijos pirmininkas L. Kasčiūnas tuo metu teigė, kad būtina ieškoti būdų, kaip finansuoti gynybos poreikius, neužkraunant papildomos naštos Lietuvos gyventojams.

„Ieškome įvairių sprendimų, kurie gali padidinti mūsų gynybos biudžetą. Siekiame, kad našta nebūtų užkrauta gyventojams, o sprendimai duotų galimybę naudotis neišnaudotais valstybės resursais. Valstybės valdomos įmonės yra viena iš tų krypčių“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras.

„Priminsiu, kad prieš kelis mėnesius pasiūlėme valstybinės žemės įveiklinimo strategiją – ji leistų įsiterpusią, valstybei nereikalingą žemę parduoti šalia gyvenantiems ūkininkams. Ten taip pat skaičiuojame virš milijardo eurų galimų pajamų, o jas būtų galima nukreipti į gynybą“, – toliau kalbėjo L. Kasčiūnas.

Šiam konservatorių pasiūlymui Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą ir jis bus toliau svarstomas, tačiau L. Kasčiūnas tikina, kad procesai vyksta nepakankamai greitai.

„Tiesa, Vyriausybės apsukos stebina. Džiaugiamės, kad ji pritarė šiai idėjai ir išvada teigiama, bet šį mechanizmą jau reikėjo įjungti, norint iš tikrųjų judėti į priekį, o ne stagnuoti“, – teigė politikas.

„Šiandien pateiktas pasiūlymas yra dar vienas, kuris nesusijęs su mokesčiais ar skolinimosi, o tiesiog įveiklina resursus, kuriuos valstybė turi. Su šiais resursais tikrai būtų galima pastatyti ir fortifikuoti Lietuvos pasienį – sukurti ir įtvirtinti Vytauto Didžiojo gynybos liniją. Tiesa, jei Vyriausybės prioritetai kitokie ir ji nori toliau remtis manevrinio karo principais – tie pinigai gali būti panaudoti ir kitaip“, – antradienį pristatytą siūlymą argumentavo L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad antradienį Seimą pasieks Finansų ministerijos siūlomi GPM bei NT mokesčio pakeitimai, siūlymai kelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius.

NT mokestį pagrindiniam būstui galėtų nustatyti pačios savivaldybės – jo apmokestinamą kartelę galėtų nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. (atitinkamai 40 ir 160 tūkst. bendrasavininkiams), o tarifai priklausomai nuo jo vertės siektų nuo 0,1 iki 1 proc.

Likęs NT nebūtų apmokestinamas iki 20 tūkst. eurų vertės, o brangesniam būtų taikomi tokie pat tarifai, kaip ir pagrindiniam būstui. 

Siūlomi trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai nuo 20 iki 32 proc. bendrai metinių pajamų sumai. 

Į ją nebūtų įskaitomos tantjemos, dividendai, ligos, motinystės ir kitos išmokos, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui ir iš pensijų fondo gautos išmokos ir kitos ne darbo santykių pagrindu gautos pajamos – būtų apmokestinamos 15 proc. GPM.

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.