Konservatoriai prašo galimybės susipažinti su „Veolia“ sudaryta taikos sutartimi

Opoziciniai konservatoriai ketvirtadienį kreipėsi į Energetikos ministeriją prašydami susipažinti su taikos sutartimi, kurią sudarė Lietuva su Prancūzijos energetikos grupe „Veolia“.

„Atsižvelgdami į tai, jog Energetikos ministerija gynė valstybės interesus ir atstovavo Vyriausybę arbitražo byloje dėl „Veolia“ įmonių grupės, ir į šiandien pasirodžiusią informaciją apie taikos susitarimą tarp Lietuvos valstybės ir „Veolia“, maloniai prašome pateikti susipažinti taikos susitarimą su „Veolia“, – rašoma prašyme, su kurio turiniu susipažino BNS.

Lietuva galėjo patirti žalą sudariusi sutartį

Rašte, kurį pasirašė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos parlamente nariai – frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, buvusi Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ir buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys – pažymima, kad kadangi susitarimo turinys nėra viešas, politikai yra pasirengę su juo susipažinti darbui su įslaptinta informacija skirtose patalpose Seime.

„Susipažinę su turiniu tikrai galėsime, matyt, įvertinti, kokiu lygiu turėtų būti keliami klausimai, nes pamatėme tą skubą, netikėtą ganėtinai žingsnį, be jokių diskusijų, be visuomenės įtraukimo, kad yra ruošiama tokia galimybė, tiesiog yra pristatoma, kad šiandien tai jau yra įvykę“, – BNS sakė M. Lingė.

„Ta suma, kuri įvardinta kaip laimėjimas, iš tikrųjų gali būti kaip tik finansinis galimas nuostolis, juolab, kad arbitraže būtų galima buvę, matyt, pritaikius visus argumentus, pritaikius kad ir Vilniaus savivaldybės patirtį, kada ten buvo prisiteista, (...) tai Lietuva galėjo tikėtis didesnės arbitražo naudos viešo intereso gynime. Dabar panašu, kad laimėjo interesų turinti pusė“, – teigė jis.

Kaip rašė BNS, ketvirtadienį sudaryta taikos sutartis iš esmės užbaigė didžiąją dalį ilgus metus trukusių teisminių ginčų dėl savivaldybių šilumos ūkio nuomos su „Veolia“ įmonėmis Lietuvoje.

Pagal susitarimą „Veolia“ atsisakys savo ieškinių Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiims dalį dėl 240,7 mln. eurų vertės  ieškinio Lietuvos teisme prieš „Veolia“ ir jos įmones – „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“. 

Jei bus leista susipažinti su taikos sutartimi, anot M. Lingės, vėliau bus svarstoma šį klausimą politiniu lygiu.

„Svarbu įvertinti, kiek tos (taikos sutarties – BNS) sąlygos pažeidžia Lietuvos interesus. (...) Svarbus žingsnis būtų, kad Energetikos ministerija nekapituliuotų teisiniuose procesuose dėl iškeltų ieškinių kitiems asmenims, tai yra privatiems asmenims, kurie tebėra tame bylinėjimesi“, – kalbėjo konservatorius.

Kaip skelbė BNS, taikos sutartis neapima „Veolia“ grupei nepriklausančios „Icor“, taip pat buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Andriaus Janukonio ir Lino Samuolio – Energetikos ministerijos ieškinys jiems bus toliau nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.  

ICSID arbitražas nagrinėja „Veolia“ 2016 metais inicijuotą bylą prieš Lietuvos valstybę – „Veolia“ reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. Galutinio arbitražo sprendimo laukta šią vasarą.  

Pragmatiškas sprendimas

Energetikos ministerija pažymėjo, kad šis taikos susitarimas nėra laikomas nė vienos iš šalių kaltės pripažinimu.

Pasak ministerijos, tai – pragmatiškas sprendimas, siekiant išvengti tolesnių brangių ir daug laiko reikalaujančių teisminių ginčų.

Iš „Veolia“ gautų lėšų didžioji dalis bus skirta Lietuvos vartotojams, taip pat paramai Ukrainai ir arbitražo išlaidoms kompensuoti.

BNS rašė, jog gegužę Vilniaus apygardos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti valstybės ieškinį grupei „Veolia“, jos valdomoms įmonėms bei su jomis susijusiems asmenims dėl 240,7 mln. eurų žalos atlyginimo.

Valstybės advokatai tuomet teigė, kad „Veolia“ per savo partnerius sukūrė korupcijos finansavimo schemą, darė poveikį šalies institucijoms, pelnėsi iš šilumos kainų vartotojams, taip pat Lietuvoje pasitelkė vietos partnerius, kurių ofšorinėms įmonėms užsienyje už neatliktus darbus ir paslaugas pervedė apie 16 mln. eurų. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai lapkritį atmetė „Veolia“ ir su ja susijusių įmonių bei asmenų prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme, kol šalių ginčą dėl 79 mln. eurų žalos atlyginimo išnagrinės ICSID arbitražas. 

Energetikos ministerija 2020 metų liepą Lietuvos teismui pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms, taip pat koncernui „Icor“, A. Zuokui, A. Janukoniui ir L. Samuoliui.

Ieškiniu į nacionalinius teismus perkelti reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže ir kuriuos ji vėliau atsiėmė. 

Lietuva siekė įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų. 

Tuo metu „Veolia“ teigia, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo.