Konservatoriai prašo ekspertų įvertinti, kiek pensijų pertvarka atitinka KT sprendimą

23 Seimo konservatorių frakcijos nariai prašo mokslininkų vertinimo, kiek Vyriausybės antrosios pensijų pakopos pertvarka atitinka pernai Konstitucinio Teismo (KT) priimtą nutarimą, kad esama pasitraukimą iš kaupimo apribojanti tvarka pažeidžia Konstituciją.

Parlamento Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienio posėdyje nusprendė porą savaičių atidėti Vyriausybės siūlomos pensijų pertvarkos svarstymą, kol bus gautos mokslininkų išvados.

Su jomis susipažinęs, komitetas įstatymų projektus svarstys birželio 13 d.

Posėdyje dalyvavę socialdemokratų frakcijos atstovai teigė, jog tokių prašymų tikslas yra stabdyti pensijų pertvarkos priėmimą.

„Suprantu, kad tai yra politinis vilkinimas. (…) Galime dar dešimčiai organizacijų nusiųsti, bet antra pensijų pakopa vis tiek yra politinis sprendimas“, – tikino Algirdas Sysas.

KT pernai priimtu nutarimu nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją, o teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

Konservatoriai prašo ekspertų įvertinti, kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymai paveiks pasitikėjimą pensijų sistema, teisėtą gyventojų lūkestį pasinaudoti įstatymu garantuojamais senatvės pensijų sistemos modeliais. 

Šie modeliai esą grindžiami lėšų pensijoms mokėti surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų ir lėšų būsimoms išmokoms pensijų fonduose – todėl, konservatorių teigimu, būtina įvertinti, kaip pertvarka tai suderina.

Opozicijai priklausančių parlamentarų teigimu, būtina įvertinti, ar siūlomas beveik dviejų metų laisvo pasitraukimo iš kaupimo „langas“ neprieštarauja KT suformuluotai doktrinai apie išskirtinius pasitraukimo atvejus.

„(Prašome įvertinti – ELTA), ar radikaliai keičiant pensijų sistemos veikimo principus nebus pažeista Konstitucinio Teismo doktrina, kad (…) įstatymų leidėjas privalo paisyti (…) konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų“, – rašte komitetui teigia konservatoriai.

Taip pat prašoma įvertinti, kaip galimybė laisviau atsiimti sukauptas lėšas ir dėl to išaugęs vartojimas paveiks infliaciją, pensijų fondų investavimo strategijas ir investicinę grąžą. 

Ekspertai taip pat vertins, ar tikėtina, jog sumažėjus pensijų sistemos aprėpčiai ir didėjant išmokų srautams iš fondų rinka taptų labiau koncentruota, į šalį ateitų mažiau naujų pensijų valdytojų ar vyktų jau rinkoje esančių konsolidacija.

Ministerijai siūlant, kad nei per pasitraukimo langą, nei kitais daliniais išmokėjimais atsiimtos lėšos nebūtų apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), konservatoriai prašo įvertinti, kokį poveikį biudžeto pajamoms tai turės trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.

„Kokio dydžio netektys prognozuojamos skirtingais scenarijais – pavyzdžiui,, pasitraukiant 10, 25 ar 50 proc. antrosios pakopos dalyvių?“, – teigiama rašte.

Anksčiau ministrė Inga Ruginienė prognozavo, kad priėmus pokyčius iš sistemos pasitrauktų apie 20 proc. kaupiančiųjų.

Siūloma, kad, netenkinant atnaujintoms sąlygoms, gyventojai galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.

Konservatoriai prašo įvertinti, kokią įtaką tai turėtų asmenų senatvės pensijų išmokoms, gaunamoms iš valstybinio socialinio draudimo sistemos.

Ministerija siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą, jį keisti visiškai savanorišku kaupimo modeliu ir daugiau informuoti gyventojus apie kaupimo galimybes.

Numatytos tris sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas. 

Iki pensijos vieną kartą būtų galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, susimokėjus 3 proc. nuo išsiimamos sumos – tačiau atsiimti galima būtų ne daugiau negu įmokėta suma. 

Visas sukauptas lėšas, atskaičius 3 proc., atsiimti galėtų iki privalomo anuiteto sumos sukaupęs arba mažiau nei 5 metų iki pensinio amžiaus esantis žmogus.

Seimo posėdžių salėje SADM siūlymai turėtų atsidurti birželio viduryje.