Konservatoriai nustebo išgirdę prezidento kritiką dėl neeilinės sesijos: G. Nausėdą įkaitu daro tam tikros aplinkybės

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus valdančiuosius, atsitraukusius nuo idėjos surengti neeilinę Seimo sesiją, kurioje ketinta priimti mokestines lengvatas šildymui, konservatoriai neliko skolingi. Prezidentūrai stebintis, kodėl Seimo dauguma nebeįžvelgia pagrindo neeilinėje sesijoje svarstyti Vyriausybės ar prezidento pateiktų pasiūlymų dviženklei infliacijai švelninti,  konservatorių atstovai savo ruožtu ėmė traukyti pečiais dėl šalies vadovo laikysenos.

Po trečiadienį Prezidentūros paskelbtos nuostabos dėl neeilinės sesijos, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė socialiniame tinkle rašė, kad prezidentas nepagrįstai kritikuoja valdžią, esą ši nepakankamai reaguoja į išaugusią infliaciją šalyje.

„Prezidentūra sako, kad daroma nepakankamai. Daroma tiek, kiek įmanoma, tad kviesčiau, užuot kritikavus, paraginti pasinaudoti jau taikomomis kompensacijomis“, – feisbuke rašė konservatorė, primindama, kad nulinis PVM centriniam šildymui bus įvestas.

„Seimas apsispręs kovo pradžioje ir jis, kaip ir planuota, bus taikomas nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. Taigi gyventojai gaus kompensaciją ir mažesnes sąskaitas už šildymo sezoną“, – aiškino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Be to, jos teigimu, gyventojai dėl kompensacijų šildymui skyrimo gali jau dabar kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Panašiai į Prezidentūros komentarą sureagavo ir kitas konservatorius – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

„Prezidentui ir visiems belieka priminti vieną svarbų dalyką dėl pažeidžiamiausių: visi jie turi teisę į veiksmingą šių išlaidų kompensavimo mechanizmą. Dėl kurio daliai nereikės iš viso mokėti arba teks primokėti gerokai mažiau. Kadangi infliacijos išaugimą 2/3 sudaro šildymo kainos, tai efektyviausia pagalba ta, kuri ir padeda amortizuoti būtent šias kainas“, – feisbuke rašė M. Lingė.

„Rudens sesijoje koregavome kompensacijų apskaičiavimo formulę, dėl ko teisę į kompensaciją įgyja daugiau žmonių. Nepriklausomai nuo šilumos gamybai naudojamo kuro rūšies!“, – pridūrė jis.

Komentuodamas savo poziciją Eltai jis akcentavo, kad pagrindo rengti neeilinę sesiją tikrai nėra. Politiko manymu, greičiausiai ir prezidento kritika valdantiesiems buvo išsakyta artėjančių prezidento rinkimų kontekste.

M. Lingės nuomone, kalbant apie išaugusių kainų problemas, šiuo metu jau veikia tam tikros šildymo sąskaitas amortizuojančios priemonės, todėl geriau orientuotis į ilgalaikius ir tvaresnius sprendimus.  

„Svarstymai rengti neeilinę sesiją buvo labiau nulemti įvairių geopolitinių įtampų. Vyriausybė mato, kad dabar tokių aplinkybių kaip ir nėra, todėl nėra skubos“, – ketvirtadienį Eltai teigė konservatorius.

M. Lingės teigimu, tokius sprendimus, kaip nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo pritaikymas centriniam šildymui, galima priimti ir atgaline data.

„Nuo sausio 1 d. bet kokiu atveju, ar Seimas tai priimtų vasario mėnesį, ar kovo, tuo laikotarpiu žmonės pajustų išminusavimą už visą to laikotarpio sąskaitą“, – pridūrė jis.

Daliai opozicijos narių kvestionavus sprendimą nerengti neeilinės sesijos dėl baimės nesulaukti projektų palaikymo, M. Lingė tokius svarstymus atmetė.

„Politinė valia tikrai yra, tenka girdėti ir iš opozicijos aiškų palaikymą. Tai tikrai ne dėl to, kad svyruotų šios priemonės galimybės būti priimtam Seime“, – akcentavo M. Lingė.

G. Nausėdos poziciją lėmė buvę ir artėjantys prezidento rinkimai

Kita vertus, konservatorius negaili kritikos ir šalies vadovo infliacijos padarinių amortizavimui skirtiems įstatymų projektams. Anot jo, nėra aišku, kokiomis lėšomis ketinama didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

„Išlaidos turi turėti šaltinius. Prezidentas nebe pirmą kartą pateikia pasiūlymus, o tik tada yra siūlomos išlaidos, kai šaltiniai yra hipotetiniai ir neužtikrinti.  Tai, viena vertus, galima suprasti, kodėl prezidentas siūlo ekonominius sprendimus, jį tam tikru įkaitu daro tam tikros aplinkybės – tai buvę ir būsimi prezidento rinkimai. Buvusius prezidentas laimėjo tikėdamasis kurti gerovės valstybę, o būsimuosiuose, kuriuose, panašu, kad ruošiamasi dalyvauti, reikės paaiškinti, kur ta gerovė. Tai svarbu kuo daugiau pasiūlyti gerovių ir pataikauti rinkėjams praktiškai be pralaimėjimų“, – svarstė M. Lingė.

„Vyriausybė, vykdydama pagal Konstituciją tai, kas yra jos diskrecijoje, stengiasi ieškoti būdų, kaip padėti žmonėms bei atsakingai vykdyti suplanuotą biudžetą. Tik stebint prezidento iniciatyvas, ne pirmą kartą prezidentas teikia finansinių išteklių reikalaujančius pasiūlymus ir kyla klausimas, kaip tai dera su Konstitucija ir jos nuostatomis?“, – pridūrė jis.

„Viena vertus, matome prezidentą, kuris turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, tačiau, kita vertus, kai keičiami siūlymai reikalauja keisti biudžetą, ar tais atvejais nėra įsiterpiama į biudžeto politikos kompetenciją, kuri priklauso tik Vyriausybei. Ar būtent taip nėra pažeidžiamas valdžių atskyrimo principas?“, – retoriškai klausė M. Lingė.

Tikina, kad valdantieji nestokoja atsakomybės

Politikas tikino, kad valdantieji tikrai nestokoja atsakomybės reaguojant į gyventojus slegiančias išaugusias kainas.

„Mes reaguodami tiek į augančias kainas, tiek į infliacijos dydį ir matydami, kas vyksta su energetinėmis kainomis, kad tai bus ir šildymui įtemptas sezonas... Dėl to buvo pakeista šildymo kompensacijos formulė, kuri yra veiksminga priemonė būtent žmonėms, apie kuriuos mes ir kalbame“, – teigė konservatorius.

„Būtent dėl šildymo kompensacijos mechanizmo didelė dalis žmonių mokės labai mažai arba išvis jiems nereikės mokėti už šildymą. Tai yra veiksminga priemonė, kurią ir turime naudoti. Dabar prezidentas ateina su naujais siūlymais, kai dar mes iki galo nežinome, kiek žmonių, tarkim, negaus kompensacijos, kiek reikės papildomos kompensacijos, kokios tai kategorijos žmonės. Kad mes nešvaistytume valstybės resursų bet kur, Vyriausybė ir nori pasilikti laiko rezervą, kad, matydama, kas iškrinta iš kompensacijų rėmų ir kam išties yra sudėtinga, kad į visą tai atsižvelgus būtų galima paieškoti taiklesnių sprendimų“, – sakė M. Lingė.

„Labai gaila, kad užsimerkiama ir ignoruojamas faktas, kad ką tik yra priimtas socialiai orientuotas biudžetas, kuris tikrai daugelyje sričių didino pajamas žmonių negu buvo didinama per pastarąjį dešimtmetį“, – apibendrino politikas.

ELTA primena, kad Prezidentūra trečiadienį nusistebėjo valdančiųjų sprendimu kitą savaitę neberengti žadėtos neeilinės Seimo sesijos, kurioje ketinta priimti mokestines lengvatas šildymui. Prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupės komentare teigiama, kad infliacijai siekiant dviženklius skaičius, keista girdėti, jog nėra pagrindo neeilinėje sesijoje svarstyti Vyriausybės ar prezidento pateiktų pasiūlymų. 

„Metinei infliacijai išaugus iki 12,2 proc. keista girdėti, kad tai nėra skubus klausimas, vertas neeilinės Seimo sesijos. Žmonės sąskaitas gauna šiandien ir apmokėti turi jas taip pat šiandien, o ne po mėnesio ar kelių. Jiems reikia aiškumo ir galimybės planuotis ateitį. Juo labiau kad ne tik prezidentas, bet ir Vyriausybė bei Seimo frakcijos buvo pateikusios pasiūlymų, kurie būtų sumažinę labiausiai pažeidžiamiems žmonėms kainų augimo smūgį“, – rašoma Eltai perduotame Prezidento komunikacijos grupės komentare.

Trečiadienį ELTA pranešė, kad valdantieji atsitraukia nuo minties vasario viduryje surengti neeilinę Seimo sesiją.

Kaip Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, nėra pagrindo skubėti priimti sprendimus, turėsiančius amortizuoti energijos kainų kilimą. Bet kuriuo atveju, pažymėjo politikė, sprendimai dėl mokestinių lengvatų šildymui būtų priimami atgaline data. Panašiai trečiadienį argumentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Tai, kad gali būti surengta neeilinė Seimo sesija, pastarąją savaitę Eltai užsiminė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, neeilinė sesija būtų surengta siekiant priimti sprendimus dėl išaugusių energijos kainų amortizavimo. Tai, kad vasarį gali įvykti neeilinė Seimo sesija, leido suprasti ir pati premjerė I. Šimonytė. Vyriausybei praėjusios savaitės trečiadienį pritarus centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti, I. Šimonytė pažymėjo, kad šie klausimai Seimą galėtų pasiekti neeilinėje sesijoje skubos tvarka.

ELTA