Konservatoriai ketina teikti siūlymus dėl griežtesnės atsakomybės už veikimą prieš Lietuvos valstybę

Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad gegužę ketina teikti pasiūlymų paketą, kur būtų numatyti tikslesni apibrėžimai ir atsakomybės dėl veikimo prieš valstybę, diversijų bei dezinformacijos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas sutinka, kad kai kurie apibrėžimai neatitinka realijų, bet reikėtų kelti klausimą, kaip yra kitose valstybėse.

„Mes rengiame paketą – tikslesnis veikimo prieš valstybę reglamentavimas, aiškesnis diversijų apibrėžimas, tokių situacijų sprendimo, kai Lietuvos piliečiai tarnauja priešiškų valstybių sukarintose struktūrose, reglamentavimas ir tam tikrų sankcijų numatymas. Svarstome ir dėl dezinformacijos tikslesnio reglamentavimo ir už tai numatomos atsakomybės“, – ketvirtadienį „Eltai“ apie savo planuojamą siūlymų paketą komentavo L. Kasčiūnas. 

„Vėlgi, čia labai svarbu balansą išlaikyti, nes esame demokratinė šalis ir demokratiją reikia saugoti. Žmogus turi žodžio laisvę, tačiau ji nėra absoliuti. Kai jo pateikiamas melas tampa ardantis visuomenę ir nukreiptas prieš mūsų demokratinę santvarką, nepriklausomybę ir valstybingumą, turi būti atsakomybė“, – pabrėžė konservatorius.

Pasak parlamentaro, šiuo metu dirbama prie teisinių formuluočių, o visą siūlymų paketą planuojama pristatyti gegužės pirmoje pusėje.

„Prie šitų projektų dirbame ir šitą paketą planuojame pristatyti gegužės pirmoje pusėje. Dabar dirbame prie (formuluočių – ELTA)“, – sakė jis.

Dar praeitą savaitę „Žinių radijuje“ konservatorius užsiminė, kad reikia peržiūrėti Baudžiamojo kodekso (BK) 118-ą straipsnį, numatantį atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikiant prieš Lietuvą. Tada L. Kasčiūnas teigė, jog minimas straipsnis nėra pritaikytas šiandienos realijoms.

„Įsivaizduokime situaciją, kad koks nors Lietuvos veikėjas išvažiuoja į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas, ten dalyvauja kokiame nors pseudoreferendume ir išstojęs jį legitimuoja. Pagal mūsų dabartines formuluotes, tai nėra tiesioginis veikimas prieš Lietuvą, nes tai yra veikimas kažkur Ukrainoje. Bet, matyt, visi suprantame, kad tai yra veikimas prieš Lietuvos sąjungininkus“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo konservatorių pirmininkas.

J. Sabatauskas: man kiltų klausimas, kaip yra kitose valstybėse

Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas „Eltai“ teigė nenorintis plačiai komentuoti L. Kasčiūno siūlymų, kadangi detalės kol kas nėra žinomos.

„Tegul registruoja, o po to bus Teisės departamento specialistų įvertinta. Po to, jeigu atitinkamai įvyks pateikimas Seime, komitetas tokį projektą gaus ir svarstys. Tai žinote, labai daug gali būti idėjų. (…) Kai bus koks nors projektas, tada pamatęs turinį gal galėsiu pasakyti. Dabar aš net nežinau turinio“, – sakė jis.

Visgi, komentuodamas konservatoriaus siūlymą peržvelgti 118-ą BK straipsnį J. Sabatauskas sutiko, jog pagal dabartinį apibrėžimą tiesioginė įtaka Lietuvai nėra daroma. Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad dabartiniai įstatymai jau numato pilietybės atėmimą, kai Lietuvos pilietis tarnauja kitos valstybės kariuomenėje negavęs sutikimo.

„Aš suprantu, ką jis (L. Kasčiūnas – ELTA) turėjo omeny, kad turime pavienių pavyzdžių, kai ukrainiečių pusėje kovoja lietuviai, o yra tokių ir kitoje pusėje. Dar anksčiau buvo tas klausimas keliamas, ką mes galime to žmogaus atžvilgiu padaryti. Švelniausias variantas – atimti pilietybę, kadangi Lietuvos pilietis prieš pradėdamas tarnybą kitos valstybės tarnyboje ar karo tarnyboje turi gauti Lietuvos sutikimą“, – sakė parlamentaras. 

„O dėl baudžiamosios atsakomybės, taip, reikėtų pasukti galvą, kaip tai padaryti, nes čia tas straipsnis yra šiek tiek kitoks. Tiesiogiai prieš Lietuvos respubliką kaip ir neveikia, bet prieš mūsų partnerius – taip, veikia“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Pasak TTK pirmininko, jeigu įstatymą norima taikyti tokioms tarptautinėms organizacijoms kaip NATO ar Europos Sąjunga (ES), reikėtų pažiūrėti ir joms priklausančių valstybių įstatymus.

„Man iš karto kiltų klausimas, o kaip yra kitose tose pačiose NATO ar ES valstybėse, ar už tai yra atsakomybė, ar ne“, – sakė parlamentaras.

Šiuo metu BK 118 straipsnis numato atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Pagal šį straipsnį, tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 

Lietuvos pilietybės netekimas už tarnavimą kitos valstybės tarnyboje numatytas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24-o straipsnio 4-ame punkte.

L. Kasčiūno siūlymas pasirodė kilusių diskusijų dėl penktosios kolonos fone. ELTA primena, kad prieš kurį laiką LRT televizijai parlamento pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, jog Seime formuojasi prieš valstybės interesus veikianti vadinamoji penktoji kolona. Taip Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis teigė po uždaro Seimo posėdžio apie gynybos ir saugumo klausimus, kuriam dalis parlamentarų negailėjo kritikos.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas kartojo – jo turimais duomenimis, Seime nėra nei vieno parlamentaro, kurio aplinka ar ryšiai keltų įtarimų ar rizikų dėl lojalumo valstybei.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė matantis, jog Lietuvoje stiprėja penktoji kolona, su kuria, jo manymu, reikia „negailestingai kovoti“. Tiesa, kiek vėliau LRT televizijoje jis paragino nesuprimityvinti šios problemos tik iki parlamento lygmens. Anot šalies vadovo, tai yra gerokai gilesnė problema, kurios šaknų, visų pirma, reikia ieškoti visuomenėje.