Aktualijos | 5 MIN.
Nors viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl konservatorių partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio lyderystės rezonansą sukėlusiame pedofilijos skandale, kuriame figūruoja buvęs konservatorius Kristijonas Bartoševičius, partijos kolegos tikina šioje krizėje nepasigedę politiko iniciatyvos.
Pasak parlamentaro Jurgio Razmos, partijos pirmininkas nėra konservatorių „atstovas spaudai“, todėl komunikuoti turėtų tiesiogiai į istoriją įsitraukę asmenys. Be to, J. Razma atkreipia dėmesį, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas atvyko į neeilinę Seimo sesiją bei atsakė į užduotus klausimus, o atostogauti išėjo ne kaip partijos lyderis, tačiau kaip ministras.
„Atostogų jis išėjo kaip ministras, kaip Seimo narys. Kiek reikėjo, man atrodo, jis dalyvavo toje krizinėje situacijoje, dalyvavo Seimo plenariniame posėdyje neeilinėje sesijoje, komentavo žurnalistams to posėdžio išdavas. O ministro srityje šiuo metu kažkokių ypatingų problemų nėra, kad negalėtų išeiti iš anksto derintų ir suplanuotų atostogų. Tai tos atostogų problemos nekelčiau, nes dabar, manau, krizė slūgsta ir šiomis dienomis tikrai nematau, kad reikėtų būtinai partijos pirmininko dalyvavimo su ta krize susijusiuose reikaluose“, – Eltai teigė J. Razma.
Pasak parlamentaro, viešojoje erdvėje kilęs klausimas dėl G. Landsbergio, kaip partijos pirmininko, statuso, yra iškeltas „dirbtinai“. Todėl, svarsto J. Razma, didesnė problema yra ne G. Landsbergio komunikacija, tačiau kitų istoriją komentavusių politikų nenuoseklumas.
„Partijos pirmininkas niekaip tiesiogiai nebuvo susijęs su tuo klausimu, tai jam viešojoje erdvėje labai reikštis nebuvo būtinybės. Turbūt tiksliau turi veikti kiti politikai, kurie vienaip ar kitaip su tais keliamais klausimais dėl informacijos nutekėjimo yra susiję... Tai, matyt, didžioji problema, kad atsakymai buvo ne visada tikslūs ar pilni. Ir dėl to ta krizė išsiplėtojo“, – patikino J. Razma.
„O G. Landsbergis negali būti kitų politikų lyg koks spaudos atstovas, kad sužiūrėtų jų pasisakymus“, – pridūrė politikas.
Kita vertus, Seimo vicepirmininkas svarsto, kad K. Bartoševičiaus istorijoje net ir tikslus TS-LKD narių kalbėjimas nebūtų pakeitęs situacijos, mat, nurodo jis, opozicija šį klausimą išnaudojo savo „atakai“.
„Visi galėjome efektyviau pasireikšti, kad tų įtampų būtų mažiau, bet, kadangi opozicija šį klausimą pasiėmė kaip pagrindinį tokį mums, tai, manau, kad ir labai tikslus kalbėjimas turbūt situacijos nebūtų išgelbėjęs. Pedofilijos tema yra jautri ir dėl to čia opozicijai yra labai dėkinga situacija mus atakuoti. Nors visi supranta, kad tai yra asmeninė to konkretaus įtariamo politiko problema, bet politinei bendruomenei, kurioje jis buvo, tenka didelis atakų smūgis“, – aiškino politikas.
Be to, ketvirtadienį Seime vykusios neeilinės parlamento sesijos metu G. Landsbergis viešai pareiškė, kad galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui faktas yra ne kas kita, kaip pučiamas muilo burbulas, prie kurio stipriai prisideda Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis taip pat pabrėžė, kad visi atsakymai jau yra pateikti, todėl papildomai pasakyti nėra ką. Nors, J. Razmos teigimu, galimybė kalbėti kitaip buvo, vis tik, pripažįsta jis, tokioje situacijoje be emocijų komunikuoti nėra paprasta.
„Visada gali sakyti, kad kiekvienam, kuris buvo viešųjų ryšių dalyvis, buvo galimybė efektyviau veikti, tai lengva pasakyti, bet suvokiant, kokia tai buvo stresinė ir įtempta situacija, bendražmogiškai reikia suprasti, kad nėra taip paprasta viską be emocijų ir preciziškai tiksliai atlikti“, – nurodė jis.
P. Saudargas: frakcijoje diskusijų dėl partijos pirmininko statuso tikrai nėra
Panašios pozicijos laikosi ir konservatorius Paulius Saudargas, kurio teigimu, nors viešojoje erdvėje keltas klausimas dėl G. Landsbergio, kaip partijos pirmininko, statuso, vis tik, patikino jis, partiečiai frakcijoje šio klausimo nekelia. Anot jo, tik partijos lyderis gali spręsti, ar jam reikia, ar nereikia prisiimti atsakomybę.
„Visada partijoje vienokios ar kitokios diskusijos vyksta – dėl komunikacijos, dėl struktūrų, dėl partinės veiklos, tai čia nėra nieko nuostabaus. (...) Bet pokalbis dėl partijos pirmininko pozicijos visada vyksta prieš partijos pirmininko rinkimus, dabar laikotarpyje, kai nėra partijos pirmininko rinkimų kontekstas, vertinti pirmininką, kalbėti kažkaip čia gali tik jis pats, ar prisiimti, ar neprisiimti atsakomybės, ar reikia, ar nereikia – tik jis pats gali komentuoti“, – sakė P. Saudargas.
Kalbėdamas konkrečiai apie partijos pirmininko vaidmenį rezonansą sukėlusioje istorijoje, P. Saudargas pažymėjo – kalbėti apie atsakomybę yra „ne tas kontekstas“, kadangi, pasak jo, nėra žinoma, ar informacija buvo nutekinta. Paklaustas apie partijos pirmininko lyderystę, P. Saudargas nurodė, kad tik pats G. Landsbergis gali tai vertinti, o diskusijos šiuo klausimu frakcijoje nekyla.
„Konkrečiai kalbant apie šį rezonansinį atvejį, šį skandalą dėl partijos komunikacijos vienokios ar kitokios, tai galiu operuoti tik ta informacija, kuri pateikta viešai. Jokios kitos neturiu, o vadovaujantis ta informacija, kurią tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė, tiek frakcijos seniūnė, kiti pateikė viešai. Iš tos informacijos kaltinti kažką meluojant nėra pagrindo“, – nurodė politikas.
„O frakcijoje tokių diskusijų tikrai nebuvo“, – pridūrė jis.
etaplius TV
0
