Konfliktai švietimo lauke: „Tėvų neadekvatus elgesys ir nepagarba pedagogų atžvilgiu seniai peržengė padorumo ribas“

Pasaulinę mokytojų dieną šiais metais mūsų šalies pedagogai pasitinka streikuodami. Apie iššūkius, su kuriais susiduria ikimokyklinio ugdymo mokytojai, kalbama kur kas mažiau, tačiau socialiniai tinklai „lūžta“ nuo tėvelių nepasitenkinimo jų atžvilgiu. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas tikina, kad tėvų neadekvatus elgesys seniai peržengė padorumo ribas. Kaip jaučiasi patys ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir kokius sunkumus atskleidžia patiriantys?

Kritikos strėlės socialiniuose tinkluose

Rugsėjo 1-osios įspūdžiams išblėsus, šventės džiugesį pakeitė rūškanos tėvų nuotaikos. Socialinius tinklus pirmąjį rudens mėnesį užplūdo istorijos ne tik apie sunkią mažųjų adaptaciją darželiuose, bet ir apie netinkamą ikimokyklinio ugdymo pedagogų elgesį vaikų atžvilgiu.

Netinkami vaikų raminimo būdai, taisyklės, kurios neegzistuoja namie, tačiau taikomos darželiuose, pavyzdžiui, tyla valgant ar pietų miegas, laiku neperrengti vaikai, dėmesio stygius jų atžaloms, ne vietoje pakeltas pedagogo tonas ir galybė kitų situacijų, kurias išsijuosę viešai aptarinėja tėvai. Didelė dalis panašaus turinio įrašų turi aiškų neigiamą atspalvį.

Minimo turinio įrašuose į diskusijas įsitraukia ir savo patirtimi drąsiai dalijasi daugybė tėvų. Vis dažniau karštuose įrašuose šmėsteli ir pedagogų pasisakymai. Vieni jų bando paaiškinti tėvams, kodėl darželiuose taikomos konkrečios taisyklės ir kuo jos naudingos, kiti – aršiai gina kolegas pedagogus.

Pedagogai pasigenda pagarbos

Etaplius kalbinta ikimokyklinio ugdymo pedagogė Laura (tikras vardas redakcijai žinomas) atskleidžia, kad tėvų spaudimą viską atlikti tobulai, be priekaištų ir taip, kaip jiems atrodo geriausia, jaučia. Dirbti darželio grupėje su 19–20 vaikų, juos fotografuoti ir kelti į socialinių tinklų grupes, kurias mato tėveliai, pildyti dienynus, organizuoti veiklas, renginius ir, galų gale, rūpintis vaikais tikrai nėra lengvas darbas.

„Šios priekabės situaciją užaštrina. Pastebiu, kad tėvų pamokymai trukdo mums, pedagogams, laisvai ir kūrybiškai dirbti. O užvis sunkiausia, kad nejaučiame pagarbos ir pasitikėjimo. Tuo metu įgeidis, kad viskas kiekvieną akimirką būtų užfiksuota ir įamžinta iš mūsų atima daug laiko, kurį galėtume skirti ugdytiniams“, – atskleidžia pedagogė.

Kita kalbinta ikimokyklinio ugdymo mokytoja sako, kad socialinėje erdvėje įrašų neskaito: „Kritikuoti galima visus iš eilės, piktintis, bet verta ateiti į grupę, pabūti, pažaisti su vaikais, kurių grupėje 18. Ar norėsis kritikuoti tada?“

Pedagogė Rasa (tikras vardas redakcijai žinomas) sako, kad tokios situacijos, kuomet tėvai kritikuoja pedagogus, kenkia motyvacijai, nes, įdėjus daug pastangų, gaunamas nepasitenkinimas. Esą pleištą tarp pedagogų ir tėvų galėtų sumažinti bendradarbiavimas: „Būtų smagu matyti tėvelius, kurie veda pamokėles vaikams, beje, šią praktiką esame išbandę, taip pat nuoširdžiai priima auklėtojos pamąstymus dėl vaiko elgesio, auklėjimo. Juk tai – bendras reikalas.“

Tėvų elgesys peržengė padorumo ribas

Apie ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo iššūkius ir viešą kritiką pasisako Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas. Egidijus Milešinas neslepia, kad pedagogai kenčia nuo priekabių, o kai kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigų administracijos su problema nesusitvarko.

„Tėvų neadekvatus elgesys ir nepagarba pedagogų atžvilgiu seniai peržengė padorumo ribas. Galime gana aiškiai matyti, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose vadovai tvarkosi prastai, tėvai lipa pedagogams ant galvų. Todėl, visų pirma, kelčiau ugdymo įstaigų vadovų atsakomybę, kurie privalo bendrauti su tėvais ir spręsti problemas. Antra grandis, kuri privalo prisiimti atsakomybę už prastą ugdymo įstaigų vadovų darbą, – savivaldybės, kurios yra ugdymo įstaigų steigėjos, tačiau nuolatos stengiasi savo atsakomybės nusikratyti. O trečia grandis – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri nekontroliuoja ir neprispaudžia savivaldybių, nors tam turi visus reikiamus svertus, ypač finansavimą“, – tikina E. Milešinas.

Paklaustas, ar ikimokyklinio ugdymo pedagogai jaučia tėvų spaudimą, LŠMPS pirmininkas atsako: „Jaučia ne tik spaudimą, bet labiau nusivylimą, nes tos trys grandys, kurias minėjau anksčiau, neatlieka savo darbo, kratosi atsakomybės ir slepiasi po teisės aktais. Nesakau, jog visose įstaigose taip yra, tačiau kur tvarkomasi ūkiškai – ir nusiskundimų nebūna.“

Raktas į savitarpio supratimą – bendravimas

Šiaulių lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Aiva Gendvilienė tikina, kad negalėtų nesutikti su LŠMPS pirmininko įžvalgomis.

„Šioje pozicijoje yra tiesos. Todėl aš, kaip įstaigos vadovė, visada raginu kalbėti – tiek tėvelius, tiek pedagogus. Visiems būna prastų dienų – ir tėveliai ateina suirzę ar neišsimiegoję. Tačiau tikrai neturėtų taip būti, kad auklėtoja ateina į darbą bijodama pasitikti vieną ar kitą vaiką, nes nežino, kokia tėvų reakcija juos šiandien sutiks“, – sako A. Gendvilienė.

Nepagrįstų kaltinimų, lūkesčių ar replikų, nukreiptų prieš pedagogus, būna, sako įstaigos vadovė, tačiau pabrėžia, kad administracijos įsitraukimas, sprendžiant problemas, neretai padeda tėveliams suprasti pedagogus.

„Aš visada sakau – kalbėkimės. Yra tekę ir suirzusį tėvelį pakviesti pokalbio ir paaiškinti, kodėl lopšelio grupėje vienas ar kitas vaikas galėjo nesidalinti žaislu ar pastumti jo atžalą. Taip pat ir patys grupės tėvai yra pasikvietę mane į susirinkimą, kad aptartume konkrečius klausimus. Mes kalbamės, sprendžiame“, – dėsto lopšelio-darželio direktorė.

Paklausta apie kritiką pedagogams socialiniuose tinkluose, A. Gendvilienė sako žinanti šią problemą, tačiau pabrėžia, kad jos vadovaujamos įstaigos pedagogus šios negandos aplenkia. Esą prevencija – kvietimas kalbėtis akis į akį bei įvairios apklausos, vykdomos, siekiant išsiaiškinti tėvų nuomonę ir požiūrį įvairiais klausimais, – padeda išvengti viešų kaltinimų ar nesusipratimų.

Imtasi pedagogų psichologinės sveikatos tyrimo

LŠMPS užsakymu, Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkai pradėjo tyrimą, skirtą atskleisti psichologinio ir fizinio smurto apraiškas Lietuvos švietimo įstaigose. Tyrimo metu siekiama apklausti kiek įmanoma daugiau švietimo darbuotojų ir išsiaiškinti apie realią situaciją šalies ugdymo įstaigose.

Specialiai parengtą klausimyną užpildyti pedagogai turėjo galimybę iki šių metų spalio 5 d.

„Pagarbos mūsų sudėtingam, bet pačiam prasmingiausiam darbui pasaulyje stebime vis mažiau. Ne tik tai, kad pagarbos nedaug belikę, bet ir spaudimo kasdien patiriame vis daugiau. O neretu atveju – netgi psichologinio smurto. Todėl raginu švietimo bendruomenę nebetylėti“, – sako E. Milešinas.

Skelbiama, kad tyrimo rezultatai bus pristatyti lapkričio mėnesį vyksiančiame LŠMPS renginyje „Švietimieti, netylėk“. Atskleidžiama, kad, remiantis tyrimo rezultatais, bus inicijuojami teisiniai pokyčiai.