Konferencijoje diskutuota, kaip sustiprinti seniūnijas ir aktyvinti bendruomenes

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) lapkričio 22 d. kartu su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija Seime organizavo konferenciją „Moderni seniūnija – gyvybinga bendruomenė“.

VVSK pirmininkas Povilas Urbšys konferencijoje pažymėjo, kad gyventojų bendruomenės yra vietos savivaldos pagrindas, o seniūnijos yra arčiausiai gyventojų ir todėl jų veikla yra labai reikšminga. P. Urbšys informavo konferencijos dalyvius, kad VVSK inicijavo Vietos savivaldos įstatymo 16, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – sudaryti palankias teisines prielaidas seniūnijoms–biudžetinėms įstaigoms steigti ir užtikrinti seniūnijų–biudžetinių įstaigų sklandžią veiklą. Komiteto pirmininkas akcentavo, kad, nors nuo š. m. sausio 1 d. galioja įstatymo nuostatos, reglamentuojančios seniūnijų–biudžetinių įstaigų steigimą ir veiklą, kol kas Lietuvoje nebuvo įsteigta nei viena tokia įstaiga. Pagrindinė priežastis – per griežti reikalavimai, nustatyti seniūnijai–biudžetinei įstaigai steigti. Komiteto parengtu projektu siūloma panaikinti gyventojų skaičiaus ir pareigybių skaičiaus kriterijus, kurie dabar įstatymu yra nustatyti steigiant seniūniją–biudžetinę įstaigą. Siūloma palikti vienintelį būtiną reikalavimą: seniūnija – biudžetinė įstaiga yra reikalinga teikti aptarnaujamos teritorijos gyventojams viešąsias paslaugas.

Konferencijoje pranešimą pristačiusi Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė Vilma Atkočiūnienė aptarė seniūnijų vaidmenį stiprinant kaimo vietovių gyvybingumą. VVSK biuro patarėjas Algirdas Astrauskas apžvelgė seniūnaitijų fenomeną Lietuvoje, atskleisdamas istorinius vietos bendruomenių raidos aspektus. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos prezidentė Reda Kneizevičienė savo pranešime pabrėžė vidinės savivaldybių decentralizacijos svarbą ir gyventojų nuomonę dėl seniūnaitijų statuso ir veiklos. Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis savo pranešime aptarė seniūnijos statusą vietos savivaldoje ir iššūkius steigiant seniūnijas–biudžetinės įstaigas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis akcentavo savarankiškų savivaldybių ir stiprių seniūnijų bei švietimo svarbą plėtojant regionus ir ugdant vietos lyderius. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas atskleidė iššūkius, su kuriais susiduria vietos bendruomenės, siekiančios dalyvauti vietos savivaldoje.

Vykusios diskusijos metu apsikeista nuomonėmis dėl galimybių ir iššūkių stiprinant seniūnijas, didinant jų finansinį savarankiškumą, plėtojant bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. Apibendrindami diskusiją, konferencijos dalyviai, kurių buvo daugiau nei 200 asmenų, tarp jų savivaldybių vadovai, seniūnai, bendruomeninių organizacijų lyderiai, akademinės bendruomenės nariai priėmė rezoliuciją. Rezoliucijoje siūloma parengti ir patvirtinti ilgalaikę vietos savivaldos plėtros strategiją, laikytis subsidiarumo principo, užtikrinti seniūnijų ūkinį ir finansinį savarankiškumą, tobulinti seniūnijos teisinį reglamentavimą.