Konferencijoje atkreiptas dėmesys į ligonių kasų apmokamas psichoterapijos paslaugas

Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Dicevičius rugsėjo 7–8 dienomis dalyvavo Vilniuje vykusioje Lietuvos Kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos (LKETA) konferencijoje, kurioje skaitė pranešimą apie psichoterapijos paslaugų teikimo teisinius aspektus ir jų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto galimybes.

„Psichoterapijos paslaugos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams gali būti apmokamos iš PSDF, jei tokias paslaugas teikiančios įstaigos yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Svarbu žinoti, kad ligonių kasų kompensuojamos psichoterapijos paslaugos yra teikiamos gydytojo psichiatro siuntimą turintiems pacientams“, – sakė D. Dicevičius.

Pasak TLK specialisto, Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nurodytas vienas iš psichikos sveikatos priežiūros principų – minimalios intervencijos. Remiantis šiuo principu, jei pacientui nereikia skubaus gydymo vaistais ir invazinių intervencinių procedūrų, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pirmiausia taikant neinvazines, neintervencines procedūras arba pagalbos ne vaistais priemones. Ir tik jeigu pastarųjų nepakanka – gydymą vaistais ir intervencines procedūras. Psichoterapija yra viena iš minėtų gydymo ne vaistais priemonių, plačiai taikoma pasaulyje ir Lietuvoje.

Ligonių kasos gydymo įstaigoms apmoka už pacientams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Gydymas psichoterapija apmokamas kaip antrinio ir tretinio lygio ambulatorinės gydytojo psichoterapeuto konsultacijos ir psichoterapijos seansai. Ligonių kasos iš PSDF biudžeto kompensuoja iki 24 psichoterapijos seansų per metus. Suderinus su TLK, gali būti apmokama ir už didesnį psichoterapijos seansų skaičių. Taip pat apmokama už grupinės psichoterapijos seansus. Psichoterapijos paslaugos gali būti teikiamos ir stacionare gydomiems pacientams.

Dalis psichoterapijos paslaugų – psichoterapinės-psichologinės intervencijos – taip pat teikiamos pirminės sveikatos priežiūros centruose. Už individualias, grupines ir šeimos psichoterapijos paslaugas, kaip už skatinamąsias, irgi sumoka ligonių kasos. Papildomai apmokama už savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinį vertinimą ir jiems teikiamą pagalbą pirminės sveikatos priežiūros centruose.

„Psichoterapija efektyvi tokių sutrikimų, kaip nemiga, gydymas. Šiuo metu gydant nemigą daugumai pacientų skiriami raminamieji – benzodiazepinų grupės vaistai. Ilgainiui šie vaistai tampa neefektyvūs, sukelia nemažą šalutinį poveikį. Konferencijoje kalbėta, kad gydant nemigą geriau rinktis ne vaistus, o psichoterapiją. Apie tai pranešimą skaičiusi medicinos mokslų daktarė, psichoterapeutė Alicja Juškienė, pristatė kognityvinės ir elgesio terapijos gydymo protokolą nemigai gydyti, kurį tarptautiniai ekspertai rekomenduoja kaip pirmą pasirinkimą lėtinės nemigos gydymui“,–teigė D. Dicevičius.

Pasak specialisto, psichoterapija taikoma ir kovojant su sparčiai visame pasaulyje didėjančiu gyventojų nutukimu. Psichologė psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė konferencijoje pristatė psichoterapijos programą nutukimui gydyti. Gydytojas-psichoterapeutas, medicinos mokslų daktaras Julius Neverauskas pateikė duomenis apie kognityvinės ir elgesio terapijos efektyvumą ir galimas jos panaudojimo kryptis.

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) – viena iš psichoterapijos rūšių ir vienas iš efektyviausių pagalbos metodų, padedantis tiek psichologinių sunkumų turintiems žmonėms, tiek visiems, siekiantiems didinti savivertę bei gyventi kokybiškiau. KET yra sėkmingai taikoma gydant panikos ir nerimo sutrikimus, socialines ir kitas fobijas, depresiją, asmenybės sutrikimus, priklausomybes, valgymo sutrikimus.