Šiauliuose vyko paciento gerovei stiprinti skirta konferencija „Šiaulių ligoninė: nuo paciento atvykimo iki sprendimo“

Respublikinė Šiaulių ligoninė, bendradarbiaudama su Pažangiosios medicinos draugija, surengė jau tradicija tapusią konferenciją, skirtą pirminės sveikatos priežiūros įstaigų bendrosios praktikos gydytojų bei ligoninėje dirbančių specialistų bendradarbiavimui. Pirmą kartą konferencijoje buvo galima dalyvauti ir tiesiogiai, atvykus į Konferencijų centrą Šiaulių arenoje bei prisijungus nuotoliniu būdu.

Tradicinė konferencija

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai gydytojas Gintaras Kramilius konstatavo, kad ši, tradicine tampanti konferencija, „jei niekas nesikeis, jei leis epidemiologinė situacija ir būsime gyvi bei darbingi, tokia pat konferencija numatoma ir kitų metų pavasarį“.

Konferencijos dalyvius, dalyvaujančius gyvai ir prisijungusius nuotoliu, sveikino Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Česlova Špūrienė. Pasak vadovės, tradicinė konferencija, skirta šeimos gydytojų ir ligoninės specialistų bendradarbiavimui, organizuota labai laiku. Ligoninė yra daugiaprofilinė, joje veikia insulto ir infarkto klasteriai, planuojamas dar trečias – anesteziologijos-reanimatologijos klasteris. „Pacientas prie mūsų ligoninės slenksčio atvyksta dažniausiai su šeimos gydytojo ar kito pirminės sveikatos priežiūros specialisto siuntimu. Visiems labai svarbus šeimos gydytojo, specialisto ir ligoninės specialisto bendradarbiavimas . Mūsų bendras tikslas yra paciento gerovė, siekiame užtikrinti sklandų paciento patekimą į ligoninę bei sveikatos priežiūros paslaugų kokybę“, - teigė gydymo įstaigos vadovė ir ragino susirinkusius į konferenciją bei ją stebinčius nuotoliu ne tik pasisemti teorinių žinių, kuriomis dalinosi ligoninės specialistai ir kviestiniai lektoriai, bet ir dalyvauti diskusijose, dalintis savo patirtimi. Direktorė perskaitė ir sveikinimo žodžius konferencijos dalyviams, kuriuos perdavė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas: „Gerbiu kiekvieną mediką, kiekvieną pacientą, kiekvieną žmogų. Linkiu nenuleisti rankų šiuo sunkiu periodu, sakau tai, turėdamas mintyse kovidinę situaciją ir būsimas reformas. Labai tikiuosi, kad Lietuvos sveikatos sistema stiprės ir linkiu sėkmingų darbų, nepaskęstant formalumuose“.

Konferencijai pirmininkaujantys Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Gintaras Kramilius, Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė bei Moters ir vaiko klinikos laikinai einanti vadovės pareigas Emilija Bogužienė kvietė lektorius ne tik iš Šiaulių, kurie pranešimus skaitė Šiaulių arenos konferencijų salėje. Nuotoliniu būdu pranešimus skaitė ir medikai iš Klaipėdos, Kauno ir Rygos (Latvija).

Klasterių centruose – sėkmės istorijos

Pranešimą „Ūminis miokardo infarktas su ST pakilimu. Diagnostika, gydymas, klasterio pamokos“, skaitė Dovilė Dovidaitienė, Respublikinė Šiaulių ligoninė Širdies ir kraujagyslių centro stacionarinių paslaugų koordinatorė.

Pranešimą pradėdama kardiologė D. Dovidaitienė akcentavo, kad ūminis miokardo infarktas - tokia liga, apie kurią žino kiekvienas medikas, ir kiekvienas sutiks, kad beprotiškai svarbu šios ligos ištiktam pacientui kuo greičiau suteikti kvalifikuotą pagalbą, nes nuo to priklauso, kokia bus to paciento baigtis. „Kaip žinia, tos išeitys kartais būna nelabai geros. Dėl tos priežasties 2014 metais Lietuvoje buvo įkurta ūminio miokardo infarkto klasterio sistema, kurią prižiūri, valdo ir kuruoja Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija. Šių klasterių dėka Lietuvos gyventojai gali gauti savalaikę, gerai organizuotą profesionalią medikų pagalbą ūminio miokardo infarkto metu“, - teigė gydytoja D. Dovidaitienė ir papasakojo apie šiems ligoniams taikomos medicinos pagalbos teikimo etapus, reabilitaciją bei ilgalaikę stebėseną. Visi etapai, anot gydytojos, labai svarbūs ir gali būti net lemtingi. Tai įrodydama gydytoja pateikė klasterio veiklos detalių, mirtingumo statistiką ir papasakojo įsimintinų sėkmės istorijų.

Apie kitą, taip pat dažną ir klastingą širdies ligą pranešimą „Dėmesys širdies nepakankamumo gydymui bei pažanga dislipidemijos gydyme – naujienos iš Europos kardiologų draugijos 2021 kongreso“ skaitė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė. Gydytoja pristatė naujas širdies nepakankamumo gydymo gaires, pasidalino ir klinikine praktika.

Pranešimą „Išeminis insultas. Diagnostika, gydymas, klasterio pamokos“ skaitė Erika Galvanauskaitė, Respublikinė Šiaulių ligoninė Neurologijos skyriaus gydytoja neurologė, laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas. Pranešėja, tarsi pratęsdama ankstesnį pranešimą, kalbėjo ne tik apie ūminį insultą – ūmų kraujotakos sutrikimą, bet ir apie insulto klasterį, kurio dėka ypač pavyksta išplatinti žinią apie gyvybiškai svarbų laiką nuo insulto požymių pradžios iki patekimo į gydymo įstaigą. Gydytoja išsamiai papasakojo ne tik apie FAST skalę, bet ir gydymo galimybių ribas, kurios labai priklauso nuo laiko. Gydytoja savo pateiktą teoriją iliustravo penkiais skirtingais klinikiniais atvejais, su kuriais susiduria medikai, dirbantys insulto klasterio centre.

Gydytojai vienija jėgas

Daugiaprofilinės Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai, gydydami ligonį, neretai suvienija jėgas. Šį kartą konferencijos dalyviams pristatytas sudėtingas klinikinis atvejis, kai pacientės ligai įveikti prireikė ginekologų ir chirurgo endoskopuotojo bendrų pastangų, tad ir pranešimą „Endometriozė: chirurginio gydymo komplikacijos ir jų korekcija“ skaitė du gydytojai: akušerė ginekologė Emilija Bogužienė ir endoskopuotojas Justas Birutis.

Gydytoja E. Bogužienė pristatė klastingą ligą endometriozę, kurios židinys gali būti bet kuriame organe. Šį kartą diagnozuota žarnyno endometriozė ir papasakota, kaip liga diagnozuota, kokie gydymo būdai taikyti. Gydytoja kalbėjo apie simptominį gydymą, hormoninį bei chirurginį gydymą, kurie taikyti šiai pacientei gydyti. Apžvelgtos ir operacinio gydymo galimos komplikacijos. Tad ir šį kartą jų neišvengta, o pacientei gydyti vien ginekologų pastangų nepakako, prireikė multidisciplininės komandos pagalbos. Endoskopuotojas Justas Birutis papasakojo apie tolesnį sudėtingą pacientės gydymą, kai taikyta žarnų rezekcija bei storosios žarnos stentavimas.

„Iš susitikimo su paciente pėsčiųjų bulvare ir bučinio į skruostą supratau, kad padėjom“, - nuotaikingai savo pranešimą apibendrino gydytojas.

Praktikuojanti slaugytoja, sukaupusi 30 metų darbo stažą, slaugos magistrė Žydrūnė Musienė pristatė pranešimą „Paciento kasdienės higienos ypatumai slaugos procese“. Specialistė pasidalino ypač aktualia patirtimi, kai dirbti tenka geriatrijos skyriuje, kuriame gydomi COVID-19 sergantys ligoniai. Slaugos ypatumai, pasak pranešėjos, kitokie, kai būtina skuba, didelis intensyvumas. Tačiau ir šiomis sąlygomis higiena būtina. Ypač didelis dėmesys skiriamas burnos, galvos odos bei plaukų priežiūrai. Pranešėja pasidalino patirtimi, kokias higienos priemones naudoti, kad pacientų priežiūra būtų efektyvi.
„Gali gydyti kiek nori, bet jei nėra efektyvios slaugos, gydymas nebus efektyvus“, - teigė Ž. Musienė.

Po pertraukos pranešimus skaitė ir konferencijos svečiai, dalyvavę nuotoliu. Pranešimą „Prieširdžių virpėjimo gydymas šeimos gydytojo darbe. Kam, kaip ir kodėl“, perskaitė gydytojas kardiologas Paulius Orda, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus gydytojas kardiologas. Pranešimą „Veninės tromboembolijos recidyvo valdymas šeimos medicinoje“, skaitė Rygos Stradinio universiteto lektorius prof. dr. Julius Ptašekas. Pranešimą „Nėščiųjų priežiūros ypatumai COVID epidemijos metu“, perskaitė Monika Stasiūnaitė ir Emilija Bogužienė, Moters ir vaiko klinikos vadovės pareigas laikinai einanti akušerė ginekologė. „Ką turėtų žinoti bendrosios praktikos gydytojas apie dauginės melonomos ankstyvą diagnostiką“, supažindino dr. Rūta Dambrauskienė, LSMU Kauno ligoninės, Onkologijos ir hematologijos klinika. Pranešimą „GERL gydymo alternatyvos : prokenetikų vieta ligos valdyme“ skaitė gydytoja gastroenterologė Elžbieta Trapenskė, LSMU Kauno ligoninės Terapijos klinikos specialistė.

Paskutinį konferencijos pranešimą „Simptomų ir paūmėjimų svarba, gydant LOPL. Gydymo galimybės“, skaitė Asta Žaliukienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja pulmonologė, laikinai einanti Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovės pareigas. Gydytoja pristatė pasikeitusią LOPL ligos kvalifikaciją, papasakojo apie pacientų gydymą, kuris yra individualus: nuo vaistų skyrimo iki reabilitacinio gydymo.